Austrija – išpildyta svajonė pamatyti rudenį kalnuose (II dalis)

2023-11-12, Komentarų nėra

5 DIENA (ALTAUSEE)

Kaip ir kiekvieną rytą lekiu prie lango. Kiekvienas rytas atneša naują vaizdą. WOW!

Šian saulėta diena, tad planas – lengvas žygis aplink ežerą. Važiuojam iki Altaussee miestelio, kuris įsikūręs šalia ežero kalnų apsuptyje. Atvykę nustembame, kokio gražumo, dailumo nameliai, kokie raižiniai. Ir žinote, šis miestelis tik 30 min. nuo Halštato, bet dauguma važiuoja tik į Halštatą. Oi kaip nereikia nuvertinti kitų Austrijos miestelių. Juk ir be top pop suturistintų vietų yra daugybė nuostabių kampelių. Automobilį pasistatome mokamoje aikštelėje prie ežero (minusas, kad reikia sumokėti iš karto į priekį. O juk nežinai kiek tiksliai valandų užtruksi). Neskubančiu žingsniu žengėme taku. WoW! Tos rudeninės spalvos – kažkas tokio :O

Takas tęsiasi apie 7 km, nuėjus į kitą ežero pusę (pusiaukelėje) stovi idiliški kalnų nameliai, kuriuose įsikūrusios kavinukės. Kaip gi be jų 😊 Tą dieną dirbo tik viena, tad buvo tiek žmonių, kad vos vietą radome. Ši vieta prabangesnė, tad ir kainos pasirodė didesnės, todėl įkalėme tik sriubų: guliašo sriuba, tradicinė – sultinys su blyneliais ir trinta sriuba. Pasistiprinę, kol saulytė maloniai dar kutena veidą, prigulėme pailsėti gultuose prie ežero.

Šiame ežere iš vieno galo į kitą plukdo laivelis. Galvojome, kad gal grįžime su laiveliu, bet pasirodo tą dieną jis neplaukė.

Toliau tęsėme žygį palei pakrantę, ši pusė jau kitokia – nebe miško takais, o vaizdas visai kitoks. Tikrai rekomenduočiau čia apsilankyti, takas labai gražus ir lengvas.

Kai vakar grįžę apsidėliojome poros dienų planą, buvome nusižiūrėję, kad visai geromis kainomis galima nulėkti traukiniu iki Graco miesto. Traukinių stotis visai šalia mūsų, o juk kaip faina važiuoti traukiniu, stebėti besikeičiančius vaizdus.

6 DIENA (GRACAS)

Anksti atsikėlę išskubėjome iki traukinių stoties. O bet tačiau... susivedus bilietus automate, pamatome, kad šią dieną į Gracą bilietų kainos trigubai didesnės. O ne... tikrai neapsimoka. Tenka sėsti į savo auto ir važiuojame. Buvo pamoka, kad reikia pasitikrinti kelių dienų tvarkaraščius į priekį ir pasilyginti kainas, nes pasirodo, gali labai skirtis (nors atrodo darbo dienomis turėtų būti vienodai).

Kadangi iki Graco pora valandų kelio, šokame į mokamus kelius (gal ne tokius vaizdingus), nes važiuojant aplink prisidėtų dar papildoma valanda. Pakeliui patenkame į mokamus tunelius (vienas kainavo 6 Eur, kitas 10 Eur ir grįžtant vėl reikės susimokėti).

Grace nusižiūrėjome šalia centro mokamą parkingą (įdedu žemėlapį), kuriame pasistatėme automobilį ir pėstute nukulniavome į centro pusę.

Kunsthaus galerija - pradžioje sulaukusi labai didelių priešpriešų, o dabar tapusi miesto įžymybe.

Perėję tiltą atsiduriame centrinėje miesto dalyje. Pirmiausia stojame Rotušės aikštėje (Hauptplatz), kurioje gausybė maisto furgonėlių. Kaip tik pietų metas, tad ir žmonių sugūžėję minios. Buvau nusižiūrėjus Standl 5 Wurscht is mei Business. Užsisakome dešrelių, bulvių salotų. Labai skanu 😊

Pasisotinę žengėme miesto gatvėmis besigrožėdami architektūra, stebėdami žmones, aplinką.

Nuo Rotušės žengdami Herrengasse gatve pamatome Gemaltes Haus. Fasadą dengia graikų –romėnų dievus vaizduojančios freskos.

Užsukame į vidinį Landhaus pastato kiemą.

Pakeliui suvilioja ledai, kurių įkrečia tikrai negailint (kaina 2 Eur.)

Pilies kalnas (Schlossberg Graz).

Galima pasikelti laiptais, liftu ir iš kitos pusės funikulieriumi. Kylame liftu.
Nuo viršaus atsiveria panoraminis vaizdas į miestą. Ant šio kalno rasite žymųjį viduramžių laikų bokšto laikrodį, rožių sodą (nuo kurio atsiveria turbūt gražiausias vaizdas), parką, alaus sodą, kuriame prisėdame atsigaivinti ir pasigrožėti miestu (kainos nemažos). Žemyn leidžiamės vingiuotais laiptais.

Sukame į kitą centro pusę ir keliaujame link pilies vartų ir vidiniame kieme bandome surasti išskirtinį objektą – spiralinius laiptus dvynius (Doppelwendeltreppe). Labai įdomus dalykas. Lankymas nemokamas.

Čia pat stūkso Šv. Kotrynos bažnyčia, Katedra ir imperatoriaus Ferdinando mauzoliejus.

Grįžtame besižvalgydami aplink ir žengiame per naujai pastatytą stiklo ir metalo konstrukciją – sala-tiltas Murinzel.

Paliekame miestą ir vakarėjant lydimi nuostabių vaizdų grįžtame namo.

7 DIENA (Vogelgesang-Klamm tarpeklis - Kremsmunster vienuolynas - Bad HALL)

Šiandien rytas atrodo taip :D

Tačiau išvažiavus iš namų, oras saulėtas ir gražus 😊 Šią dieną važiuojame į visai netoliese esantį Vogelgesang-Klamm tarpeklį, kuris yra antras pagal ilgį Austrijoje. Iš šeimininkės gavę Pyhrn-Priel AktivCard korteles į šį tarpeklį įeiname nemokamai. Automobilį statome pirmoje aikštelėje, bet reik nepabijoti pavažiuoti toliau ir galima rasti kitą tuščią aikštelę. Nors tarpeklis 1,5 km bet tikrai yra ką veikti, nes juo pakylama net 500 m. Daugybė laiptelių, lieptelių. Išėjus į lygesnę vietovę palei upelį prieiname dar vienus laiptus, į kalną, kurie atveda iki gausaus krioklio. Grįžti galima tuo pačiu keliu, galima išeiti į kelią ir juo eiti, galima tęsti tolimesnį žygį iki kalnų namelių.

Tikrai labai įspūdingas tarpeklis.

Likusią dieną važiuojame praleisti į Bad Hall pas mūsų draugę. Atrodo ne taip toli važiuoti, bet oras greit pasikeičia, saulė pasislepia, atvėsta, apsiniaukia. Prieš tai sustojame papietauti Kremsmunster vienuolyne, vienuolyno kavinėje Stiftsschank Kremsmünster -Pettermann Gastro GmbH. Esame čia buvę ne kartą. Kaip visada nenusiviliam didžiulėmis porcijomis ir puikiu skoniu. Užsisakėme: vienuolyno sriubos, tradicinės sriubos, veršienos šnicelį, kiaulienos šnicelį, štrudelį. LABAI SKANU. Jei jau čia atvykote, apsilankykite pačiame vienuolyne, taip pat galima įsigyti lauktuvių – vienuolyne gaminamų gėrybių.

Atvykę į Bad Hall šį sykį einame pasivaikščioti į miesto parką. Kadangi mūsų draugė turi scooterį, bet jos vienos neišleisdavo, tai su mūsų palyda galėjome laisvai išjudėti iki miesto parko. Pabūname net ilgiau nei lankymo valandos, juk taip retai matomės, o jai taip smagu pakalbėti lietuviškai 😊 Buvo labai gera kartu pabūti.

Kadangi ryt išvykstame (deja ☹), grįžę vakare į savo miestuką išeiname pasižmonėti ir jaukiai pasėdėti kavinukėje su desertu. Atėjome iki viešbučio, kuriame įsikūrusi kavinė Gaststuben "Kemmetmüller". Pasitiko malonus vyriškas personalas, pasidabinęs tradiciniais rūbais (kaip žinia, šiuose kraštuose labai vertinama tradiciniai rūbai, net mūsų miestelyje gal 3-4 tokios parduotuvės buvo). Užsakome vokiškas salotas (įdomu paragauti šlapenkos salotas) bei dviejų rūšių štrudelį (ojej, koks skanumėlis). Atmosfera rami, jauki, tad neskubėdami pasidžiaugiame buvimu čia.

Grįžus randame šeimininkų atsisveikinimo dovanėlę.

8 DIENA (Vykstame link Lietuvos. Nakvynė Lenkijoje)

Dieną pradedame labai anksti, laukia ilgas kelias. Pusryčiams stojame Rastplatz Amstetten aikštelėje, tai Austrijoje populiarios autobanų stotelės, kuriose rasite ne tik wc, dušus, poilsiavietes, bet ir užkandžių, kavos automatus.

Šiandien diena nelabai įdomi, važiuojame ir važiuojame.

Lenkijoje stojame pietums, bet kurioje artimiausioje degalinėje, nes nieko nerandame pakeliui. Degalinės maistas labai nuvilia (retai tas pasitaiko Lenkijoje), o degalinėje dar sutinkame jaunavedžius :D

Privažiavus Varšuvą, stojame apsipirkti Auchan Janki, o nuo čia jau visai netoli mūsų viešbutis Astral (netoli Chopin oro uosto), kaina 60 Eur/1 naktis 2 asmenis. Ekonominės klasės viešbutis, kai kurie kambariai naujai suremontuoti, kitiems norėtųsi remonto. Palyginus tvarkingas, netriukšmingoje vietoje.

9 diena (Lenkija-Lietuva)

Rytas vėl ankstyvas. Viešbutyje pusryčių pasirinkimas kuklus, bet tikrai visko užtenka pavalgyti. Važiuodami prasukame pro Tykocin miestelį, kuriame visai nesitikėjome pamatyti jaukios miesto aikštės su tvarkingais žemaūgiais nameliais bei pilies (gal kada reiks grįžti).

Pietums stojamame Augustav kavinėje „Pod jabloniamy“. Iš anksto pasiskambinę rezervavome stalelį, nes ši vieta mėgstama žmonių. Maistas tikrai labai skanus ir kainos geros.

Važiuojame namo.

Pagaliau išpildyta svajonė pamatyti rudenį kalnuose. Buvo labai verta, nors ir tokiam neilgam laikotarpiui išvažiuoti. Laukiu nesulaukiu kada galėsiu grįžti į Austriją (visiškai pavergusi mano širdį).

Patarimas – dėl dujų. Austrijoje reikėtų iš anksto susižymėti mapse degalines, kuriose galima užsipilti dujų, nes ši kuro rūšis nėra populiari. Kartais tekdavo ir išsukti iš kelio, kad užsipilti.

Kita pasakojimo dalis:

Austrija – išpildyta svajonė pamatyti rudenį kalnuose (I dalis)