Turinas kalnų apsuptyje, kur kultūra, istorija susipina su gastronomija.
2024-05-06,
Komentarų nėra
Senai žvalgiausi Italijos kryptimi ir susigundžiau Turinu.
Atrodo mažai ir retai lankomas mūsų tautiečių, o ir dalis žmonių kažkaip jį
nuvertina. Reikėjo įsitikinti patiems. Ruošiantis kelionei ir skaitant apie šį
miestą atradau daugybę lankytinų vietų, įvairių muziejų, nuostabių panoraminių vaizdų,
šalia stūksančius kalnus, nuostabią istorinę gastronomiją. Ar žinojote, kad
Turine yra apie 40 Michelin pripažintų restoranų? Ar žinojote, kad iš Turino
kilo nutella? Na Fiat ir Lavazza, tai tikrai girdėjote? Dar
nesuviliojau?
Gerai, o dabar viskas nuo pradžių 😊
Nusileidus lėktuvui ramiu žingsniu išėjome ieškoti traukinio, kuris mums turi
nugabenti į miestą. Oro uoste sekame traukinio ženkliukus. Bilietą galima
pirkti bilietų automate arba Trenitalia programėlėje. Nespėjame į vieną
traukinį (darbo dienomis ir šeštadienį važiuoja kas pusvalandį, sekmadienį kas
valandą). Google maps rodo, kad dar turi vežti autobusai. Bandome
paieškoti autobusų stotelės, tačiau oro uoste tik komercinis autobusų taškas,
kuris tik nurodo, kad autobusai lauke - ir viskas. Nenorime toli blūdinti, tad
grįžtame į traukinių stotelę. Nusiperkame traukinio bilietą automate (3,70
Eur/žm). Bilietą būtina pažymėti štai tokiame aparate. Reikia bilietą įkišti į
aparatą ir pastumti į kairę pusę, kad pasigirstų garsas. Tuomet jūsų bilietas
pažymėtas. Įsipatoginame ir važiuojame iki Porta Susa stoties.
Traukinyje pasižiūriu lenteles, kad nepraleisti, kurioj stotelėje mums išlipti.
Išlipę stotyje pereiname į metro, sekdami raudonais M ženkliukais. Automate
nusiperkame metro bilietą (2 Eur/žm). Patogu suprasti kuri metro kryptis
reikalinga, nes nupieštos strėlytės. Viskas, mes jau metro. Lipsime Porta
Nouva stotyje ir eisime į apartamentus. Visą Turino transportą tvarko GTT –
Gruppo Trasporti Torinese kompanija. Jų puslapyje galite rasti visą reikiamą
informaciją https://www.gtt.to.it/cms/en/fares
Vakaras apsiniaukęs, lynoja, su lagaminais dardame po skliautais. Labai patogu,
kad Turino centre nemaža dalis pastatų su tokiais skliautais. Sausa ir ne taip
karšta. Tik labai nekreipkite dėmesio į elgetaujančius žmones, jiems čia patogi,
šilta, sausa vieta.
Atkulniuojame iki savo laikinųjų namų. Oho, čia mūsų įėjimas į kiemą :O
Šeimininkė mūsų jau laukia. Mūsų apartamentai visai šalia pagrindinės miesto
aikštės - Piazza San Carlo. Ieškant nakvynės pastebėjau, kad Turine pigiau per Airbnb
nuomotis, nei per Booking‘ą. Dalinuosi apartamentų nuoroda. Tikrai
drąsiai galiu rekomenduoti. Platūs mediniai ornamentais išdabinti vartai bei
vidinis kiemas iš karto nukėlė į itališkus filmus. Pasijutau, kaip seriale
„Ponių rojus“ 😊 Apartamentai puikiai tinka dviems
(tilptų ir 3). Turi mini svetainės zoną su virtuve, kurioje rasite įvairiausių
rakandų (tinka ilgesniam apsistojimui). Atskiras miegamasis su plačiomis
lovomis, darbo stalas, didelė spinta, vonios kambarys. Aplink visą butą
-balkonas. Butas 3-ame aukšte, tad reikia papuškuoti stačiais laiptais. Šalia yra maisto prekių parduotuvės,
kepyklos. Šeimininkai labai malonūs ir paslaugūs. Kaina ~88 Eur/2 žm naktis.
Atvykimo dieną šeimininkų paprašiau pagelbėti ir rezervuoti staliuką vakarienei
arba Piola da Cianci arba Osteria Antiche Sere, bet pasiūlė tik 21.30
val. Deja, mums jau vėlyvas laikas vakarienei. Pasikliauname šeimininkų
rekomendacija ir einame į netoliese namų esantį Ristorante Da Mauro.
Dangus visai prakiūra, tad skubame į vakarienės vietą. Bet labai nepriskubėsi,
kai jie atsidaro tik nuo 19 val :D Taip,
tikrai situacija su kavinėmis Turine tokia, kad labai didelė dalis kavinių
dirba 2-3 valandas dienos metu, o po to tik nuo 19 val. Savaitgaliais dar
kitaip. Tad jei kažką nusižiūrėjote, dar nereiškia, kad tikrai pavyks suderinti
nuvykimo laiką ir savo pilvuko poreikius :D Pasižiūrėkite darbo laiką iš
anksto.
Taip... tai apie ką aš.. Vakarienė.
Pasitinka restorano šeimininkas (na, bent man taip pasirodė), senovinė ir
mirtinai tyli aplinka. Pradžioje pašposauja iš mūsų ir apsimeta, kad nesupranta,
kai aš klausiu ar jis kalba angliškai. Pasirodo kuo puikiausiai kalba, tik
norėjo mus paerzinti. Kolektyvas smagus, nuotaikingas, toks prie bajeriuko :D Šioje
vietoje laukia vietinė Pjemonto virtuvė. Mmmm.... kiek aš nusimačius buvau
visko išragauti. Vakarą pradedame nuo: naminio vyno, Vitello Tonnato
– plonai pjaustyta virta veršiena su tuno ir kaparėliu padažu (bele kaip skanu)
(15 Eur), scaloppine con porcini plonai pjaustyta veršiena su baravyku
padažu (16 Eur). Porcijos labiau užkandžių lygmens, tad dar užsakau Agnolotti
alla Piemontese al Ragu – įdaryti makaronai (14 Eur). Ši vieta šiek
tiek paplonina piniginę. Plius coperto mokestis (6 Eur). Coperto mokestis
– „staltiesės“ mokestis. Dažnai būna meniu kamputyje parašytas kokio jis bus
dydžio ir dažnu atveju jis taikomas, kur yra staltiesės ant stalų. Bet vis
dažniau pasitaiko kavinėse, nors ten ir nėra staltiesės. Tad nenustebkite
pamatę papildomai paskaičiuotą mokestį. Atsiskaitymas vyksta prie langelio kaip
senais laikais. Turine neteko nei karto atsiskaityti prie staliuko, kaip mums
įprasta, visuomet eidavau prie baro, langelio. Įdomus išlikęs kultūrinis reiškinys
😊 Toks
sakyčiau – pasitikėjimo reiškinys. Nors tik šiandien buvo skrydis, vis tiek
vargina, tad skaniai pavalgę keliaujame ilsėtis, nes ryt teks anksti keltis,
turime planų – bilietai kišenėje.
2 dalis (Milanas)
Kadangi esame Italijoje, mūsų pusryčiai bus kepyklose, kartu su vietiniais 😊 Šiam rytui renkamės - Perino Vesco. Užsakymas vyksta prie vieno baro, kavą ir maistą atneša prie stalelio su čekiuku, vėliau eini prie kasos ir atsiskaitai. Mūsų pusryčius sudaro kruasanas su prosciuto kumpiu, focaccia ir kava (šiek tiek susimoviau ir iš įpročio užsakiau caffe latte, tai gavome mažutį kavos puodelį, o norint gauti mums įprastą (lietuvišką :D) caffe latte, reikia užsakyti latte machiato) 😊 Bet ne bėda, pamoka kitam kartui.
Šiandien turime dienos išvyką į Milaną.
Pirkau traukinio bilietus iš anksto per Trenitalia programėlę. Rinkausi
greituosius traukinius, kurie šiek tiek brangesni, bet važiavimo laikas
dvigubai trumpesnis. Tačiau, norint nepermokėti, reikia pirkti bilietus iš
anksto. Užmečiau akį kiek bilietas kainuoja tą pačią dieną, tai gal dvigubai ar
trigubai brangiau.
Pėstute einame iki Porta Nuova stoties. Švieslentėje dar nerodo mūsų
perono, tad užsukame į Venchi leidainę ir sukertame ledų.
Pasirinkimas mažiausios porcijos piccollo – 2 kaušeliai (kaina 3,70 Eur).
Perone patogiai kabo švieslentės su vagono numeriais, kad iš toli būtų patogu
matyti iki kur tau reikia eiti. Ant traukinio šono taip pat užrašytas vagono
numeris bei sėdimos vietos. Tikrai nesunku susigaudyti. Įsipatoginame ir su nekantrumu
laukiame važiavimo, juk čia greitieji traukiniai. Nereikia net Japonijos, traukinys
išvystė greitį iki 300 km/h. Autostradoje automobiliai atrodo stovintys. O kokie
dar vaizdai pakeliui. Man net akyse užraibo nuo greitai besikeičiančio vaizdo
:D
1 valanda ir mes Milane. Atvykome į centrinę Milano
stotį. Čia šurmulys daug didesnis. Bet kokio grožio ši stotis. WOW. Tai
viena gražiausių Europos traukinių stočių, kuri buvo atidaryta 1931 m. Kasdien
pro šią stotį praeina daugiau nei 320 000 žmonių. Įdomu tai, jog jie čia
lankosi ne vien dėl transporto paslaugų, bet ir dėl daugybės parduotuvių,
picerijų, kavinių ir įspūdingų meno kūrinių.
Toliau sekame raudonais M ženkliukais ir einame į metro. Kiek čia žmonių ir
eilės prie bilietų automatų. Automate nusipirkome dienos bilietą (7,60 Eur/žm).
Įprastas 90 min bilietas 2 Eur/žm (įeina metro, autobusai, tramvajai). Jei
planuojate važiuoti tik iki centro ir atgal į stotį, tai dienos bilieto
neapsimoka pirkti. Į priekį šokame į žalią metro liniją ir nulėkėm iki Lanza
stotelės prie Sforcų pilies. Tai viena didžiausių pilių Europoje.
Negana to, tai didžiausias Milano istorinis-muziejinis kompleksas. Rūmuose
saugomas paskutinis nebaigtas Mikelandželo kūrinys – „Pieta Rondonini“, Andrea
Mantegna darbas „Trivulzio Madona“ ir
Leonardo da Vinčio užrašų knygutės. Tačiau mes taupydami laiką pilies vidaus
neaplankome, pasivaikštome pilies teritorijoje ir įžengiame į Centrinį Sempiono
parką. Kas ilsisi, kas groja, kas sportuoja. Perėję parką atsiduriame prie Taikos
arkos (Arco della Pace). Ar žinojote, jog Taikos vartai, buvo pradėti
statyti dar 1807 metais Napoleono garbei? Vartus buvo planuojama pavadinti
Triumfo arka, kurie žymėtų Napoleono pergales, tačiau kuomet Napoleonas
pralaimėjo, arka buvo neužbaigta. Galutinai jos statybos baigėsi 1838 metais ir
ji oficialiai tapo Europos taikos arka.
Grįždami per parką ir pilį žengiame į šurmuliuojančias Milano gatves. Pietų metas. Laikas ir mums papietauti. Užsukame į nusižiūrėtą Luna Rossa. Pamačius vietinių eilę (pasidabinę kostiumais, iš ofisiukų), suprantame, kad čia verta užsukti. Stojame į bendrą eilę. Padavėja pamačiusi mus, turistus, pasiūlo eiti prie lauko staliuko. Bet ne... Mes norime su visais kartu viduje :D Ir plius dar įkals papildomą coperto mokestį už aptarnavimą lauke. Prieš mus stovintys vyrukai pamatę mus žiopliukus, pamoja mums kad kartu eitume prie staliuko, kai pakvietė darbuotojas. Pasodina šalia, staliukai vienas nuo kito stovi 10-15 cm atstumais :D Oi mums patinka, įdomu. Dairomės ką vietiniai žmonės valgo, geria. Užsisakome makaronų: carbonara ir 4-ių sūrių, neįprastai dienos metui latte machiatto ir aperol + coperto (29,50 Eur/2 žm). Skanumėlis 😊 Sėdintys šalia italai vyrukai stebėjo, ką turisto lituano užsisakys :D Skaniai pavalgę, pabuvę itališkoje aplinkoje, atsisveikinome su kaimynais ir žengėme toliau Milano gatvėmis.
Sukame link La Scala teatro. Deja, jis pamoja mums
tik savo pastoliais. Bandome dar įkišti nosį į vidų (bent į foję), bet
neįleidžia. Buvo minčių vakarui nueiti į koncertą, bet pasvarstę, kad po visos
dienos blaškymosi po Milaną, mes jau būsime nei labai gyvi, nei bus atitinkama
išvaizda į tokią vietą. Pasilikau mintį, kada vėliau grįžti į Milaną ir
apsilankyti šiame pasaulinio lygio teatre.
Išžengus iš galerijos pasitinka Milano vizitinė kortelė – Milano katedra. Tai didžiausia katalikiška Katedra Italijoje ir antra pagal dydį pasaulyje. Papuošta 135 chimerų skulptūromis, kurios simbolizuoja visus žmones, prisidėjusius prie šios katedros statybų. Įdomu tai, jog Katedros viduje galima suskaičiuoti 52 kolonas, kurios skirtos kiekvienai metų savaitei. Jos statybos užtruko apie 200 metų.
Žmonių DAUGYBĖ, tai kas čia darosi sezono įkarštyje? Aikštėje statoma scena, montuojami įvairūs stelažai, tad dar labiau suspaudžia visus lankytojus. Kokia TOP POP vieta būtų, bet katedra tikrai įspūdinga. Laikas apsilankyti ant terasos stogo. Bilietų iš anksto nepirkome, nes nenorėjome būti pririšti prie laiko. Bilietus galima nusipirkti čia. Žvelgiant į katedrą bilietų kasos dešinėje pusėje lygiagrečiai stovinčiame pastate. Nedidelė eilutė jau formuojasi lauke. Stojam. Stovint eilėje sprendžiame kokį bilieto tipą pirkti, nes norime pakilti ir ant terasos (galima rinktis ar laiptais ar liftu) ir būtų įdomu pamatyti katedrą, kiti muziejai kaip ir nelabai domina. Deja katedra for free pamatyti „ale“ negalima. Kasoje gauname kombinuotą bilietą: terasa (laiptais), katedra ir muziejai (20 Eur). Išėję einame ieškoti, kur pakilimas laiptais (žiūrint į katedros pagrindinį fasadą kairėje pusėje). Praeiname eilutę žmonių, kurie stovi prie lifto. Kojos visai nenori stovėti, tad geriau jau eiti ar lipti. Prie laiptų įėjimo nei vieno žmogaus eilėje ir lipti nėra sudėtinga. Prieš įeinant, rūstaus veido moteriškė patikrina rankinukus, kuprines. Štai mes ir čia. Ką čia daug rašyti. Tiesiog, manau, reikia tai pamatyti. Tos detalės...Miesto panorama... Lipame ir ant pačio viršaus. Kas guli, ilsisi, kas grožisi, kas slepiasi pavėsyje. Mes taip pat nulendame į pavėsiuką atsikvėpti. Norėtųsi dar pabūti, pasigrožėti, bet laikas spaudžia. Grįžimas per kitą pusę ir leidžiamės laiptais. Pasirodo nusileidimas tiesiai į Katedrą. Būčiau žinojus, kad galima bent kažkiek jos pamatyti, tikrai nebūčiau pirkusi bilieto ir į pačią Katedrą. Kadangi jau turime ir bilietą, tai pasivaikštome po ją. Bandau dar ieškoti galimybės pakliūti į muziejus, kurie įeina į bilietus, bet, deja, trečiadieniais jie nedirba (mes kaip tik buvome trečiadienį). Ką padarysi.
Šalia Milano katedros yra Meno muziejus. Nesu didelė meno gerbėja, tad turbūt įprastai būčiau praleidus apsilankymą jame. Tačiau iš IG burro.milano sužinojau, kad vyksta Dolce&Gabbana paroda (iki 2024 liepos 31 d.). Nesu mados fanatikė, bet nuojauta kuždėjo, kad turime nepraleisti šios vietos. Eilių visai nebuvo, lankytojų taip pat (kaina vietoje 15 Eur/žm). Žengiame per storas, juodas, sunkias aksomines užuolaidas į parodą. WOW! Kiekviena salė alsuoja sava atmosfera, tematika, muzika, dirbiniai. Rūbai – tikri meno kūriniai. Labai įspūdinga. Net mano vyrui labai patiko.
Iš muziejaus sukame kitomis gatvelėmis ir žvalgomės aplink. Laikas desertui. Einame iki Caccio ledų. Čia įprasta pastovėti eilutėje. Imame piccolo dydį (du kaušeliai). Ledai visokių įdomių rūšių ir labai skanūs.
Kadangi turime viešojo transporto dienos bilietą, sėdame į tramvajų ir važiuojame iki Naviglio kanalų. Prieš šių kanalų įgyvendinimo prisidėjo ir L. Da Vinci. Rajonas jau kitoks, daugiau įtartinai atrodančių asmenų, kurie saugumo jausmo neprideda. Atrodo lyg pastebėjome net įvykusią vagystę. Daiktus tik prisiglaudėme arčiau savęs, bet dar nusukome pasivaikščioti palei kanalą ir barų virtinę. Nors buvo minčių čia prisėsti, tačiau bekviečiantys oficiantai užeiti, nekelia pasitikėjimo ir žinant, kad tokios vietos dažnu atveju nelabai geros. Tad tik praeiname ratuką, užsukame į mažas meno krautuvėles ir grįžtame atgal į miesto centrą. Vakarėja. Mieste žmonių visa daugėja. Sukame vis į kitas gatveles, pasidairyti po miestą. Taip netyčia užtinkame labai gerą sumuštinių vietelę – All'Antico Vinaio. Mmm... kiek įvairiausių mėsyčių, sūrių, daržovių, užtepėlių. Labai faini, nuotaikingi darbuotojai. Žiūrint į meniu išsirenku plius minus, ką suprantu :D (visai gerai prieš kelionę buvo pasinaudoti Doulingo programėle ir pasimokyti italų kalbos - tikrai pravertė kelionėje) Vienos porcijos užteko dviems, nes duoda du sumuštinius (kainos nuo 7 Eur).
Vakarėjant mūsų laikas artėja link išvykimo. Turint truputį liko (nei labai ką
nuveikti, nei neveikti), dar pasisukiojome aplink. Aplankant Basilica di
Santo Stefano Maggiore bažnyčią bei pasėdint prie Milano katedros ir
stebint žmones. Laikas keliauti į metro. Tik deja, ne viskas taip sklandžiai
kaip norėtume. Metro vartai nenori mūsų įleisti (šiaip pastebėjome, kad
daugumai žmonių ten vis kažkas stringa). Darbuotojui rodome, kad negalime
įeiti, jis mus siunčia į kitą pusę eiti. Bandome. Ten atėjus žiūrime, kad ne
tos spalvos metro linija. Pasigauname darbuotoją. Prašome pagalbos. Čia
varteliai veikia, tačiau ne ta spalva. Nusiuntė eiti dar toliau. Su stresiuku
lekiame į nežinomybę, nesinorėtų praleisti traukinio, dėl Metro linijos
bajeriukų. O! Matome savo reikia geltoną metro liniją, bet dar vis nežinia, ar
atlėksime į reikiamą pusę. Fuuu... Atėjome, ten kur reikėjo. Toks bereikalingas
stresiukas, bet po to pagalvojau. Ai nu ne bėda, būtume grįžę vėlesniu
traukiniu, o iš bėdos ir liktume nakčiai Milane :D Bet viskas gerai baigėsi ir
ramiai galėjome laukti savo traukinio. Pavargę, pilni įspūdžių, sugriuvome į
traukinį. Diena užskaityta.
3 diena (Turinas)
Rytas nuostabiai saulėtas. Pusryčiauti keliaujame į Free Bakery Gliuten. Kaip visada, užsakymas vyksta prie baro, atnešta prie staliuko užsakymą su kvituku, o prieš išeinant susimoki. Geros kainos, skanu. Mūsų pusryčių meniu sudaro: aranchini, sumuštinis (šitas buvo labai keistas, nes nekvietinis batonas, nežinau ką jie ten naudojo), kruasanas, latte machiato ir cappucino.
Pradedame pažintį su Turinu nuo San Carlo aikštės.
Mieste galite pastebėti vandens gėrimo stoteles, visos jos su miesto simboliu –
buliumi.
Galleria San Federico.
Turinas taip pat turi nuostabių galerijų, tik jose žymiai mažiau žmonių nei
Milane.
Centrinėje miesto dalyje daugumoje vietų yra tokie arkiniai praėjimai, kas
labai patogu tiek lietingą, tiek karštą dieną. Nenustebkite tokios vietose
pamatyti ir benamius.
Egipto muziejus. Girdėta daug, kad vertas dėmesio, bet nusprendėme šį kartą nelankyti. Kai toks nuostabus oras, norime jį išnaudoti ir paklajoti kuo daugiau lauke. Skaičiau, kad gegužė vienas iš lietingiausių mėnesių, o mums oras pasitaikė beprotiškai geras, norime pabūti kuo daugiau lauke).
Palazzo Carignano
Šioje aikštėje šalia viena kitos galite rasti dvi
istorines vietas:
Gelateria Pepino – iš čia kilo vaniliniai ledai ant pagaliuko, aplieti
šokoladu.
Farmacia Del Cambio – senoji vaistinė virtusi prabangia kavine.
Galleria Subalpina
Senovinės kavinės.
Turine daugybė senovinių kavinių, kurios atrodo kaip muziejai. Ne į visas
pavyko pakliūti be papildomos palydos, o mokėti už kavą 5 Eur nusprendėme, kad
neverta (gal kitą kartą). Bet kur pavyko laisvai patekti į vidų ir bent trumpam
užmesti akį į jų grožį, tikrai nuostabios.
Atsimušame į visą lankytinų objektų kompleksą:
Palazzo Madama - Senovės meno muziejus ir Madama rūmai. Baroko perle
rasite Antikos muziejų, pristatantį vienetinius eksponatus, tarp kurių freskos,
antikvariatai, neįkainojami paveikslai.
Piazza Castello
Karališkieji Turino rūmai (Palazzo Reale di Torino) - yra vieni iš
puošniausių ir prabangiausių istorinių rūmų, kuriuose įsikūręs muziejus.
San Lorenzo koplyčia - galinti pasigirti įspūdingo dydžio kupolu.
Katedra (Cathedral of Saint John the Baptist) - puikiai atpažįstama iš
renesansinio stiliaus bei vertinama dėl ypatingo eksponato – Turino drobulės,
kuria, anot legendos, buvo apvyniotas pats Jėzus Kristus.
Užsukame dar į info centrą pasiklausti informacijos dėl vykimo į tam tikras
lankytinas vietas. Visi labai malonūs, paslaugūs, labai aiškiai viską paaiškina.
Šiek tiek paliekame šone karališkuosius rūmus ir nusukame link istorinės šokolado parduotuvės „Ziccat“. Juk Turinas garsėja šokolado ir riešutų nugomis. Net rašoma, kad iš čia kilo nutella. Kaip man patinka jų šokoladai ir saldainiai. Šiek tiek įsidedam lauktuvėms, juk kilogramo kaina prasideda nuo 60 Eur. Bet radau ir supermarkete visai geros sudėties ir geresnėmis kainomis nugos saldainių, bet žinoma smagu užeiti į istorines šokoladines.
Latteria Bera - senovinė sūrių krautuvėlė. Sienos nukabintos močiučių nuotraukomis, turbūt įkūrėjos. Vienam IG video užmačiau, kad kažkas balto plakama ir jo galima ateiti paragauti. Smalsumas nugalėjo ir mes jau čia. Žinant porą itališkų žodžių ir gestų kalba užsisakome mažą porciją. Ragaujame. Cha, o čia tiesiog grietinėlė. Skani, gera, naminė grietinėlė 😊
Sukame į miesto dalį - Quadrilatero - siauros
gatvelės, parduotuvytės, kavinukės. Hmm... Gal laikas ir mums pietums, juk
dabar kaip tik mieste pietų metas. Po to galime turėti problemų ieškant kur
pavalgyti Praeiname kelias mano iš anksto pasižymėtas vieteles. Bandome
pakliūti į Melomangio. Visiškai neišvaizdi,
mažutė, tikra itališka vietelė. Luktelime atsilaisvinusio staliuko. Kavinėje
angliškai nelabai kas kalba ir nieko tokio. Mes dėl to labai nepergyvename.
Pastebiu, kad dažnai pas juos kavinėse vienas darbuotojas priima gėrimų
užsakymus, kitas maisto. Gauname lengvo, šalto itališko alaus. Tik kažkaip vis
niekas neprieina prie mūsų priimti maisto užsakymų. Hmm... Jau ir pusvalandukas
praėjo, kiti jau užsisakė ir gavo. Bandau sugauti darbuotojus. Pagaliau. Priima
mūsų užsakymą ir vyras paprašo dar alaus, nes per tą laiką jau spėjo ištuštinti
bokalą. Ir ką jus galvojate, italas supratęs savo klaidą, kad pamiršo mūsų
staliuką, pavaišina antruoju bokalu ir nuoširdžiai atsiprašo. Pagaliau mūsų
stalą pasieka pica (tik 6 Eur), o mano užsakyti makaronai atkeliauja su visa
paruošimo programa. Atvežamas didžiulis pecorino sūrio ritinys, kuriame voliojami
mano makaronai, prigriebiama daugybė sūrio gabalų, o ant viršaus juodieji
pipirai (10 Eur). Vaizdelis labai smagus, o skonis super. Rekomenduoju.
Basilica of Corpus Domini
Kažko kojos šian visai sunkiai laiko. Tai po rūmų, einame
pasėdėti į kavinukę Cabaret. Užsisakome aperolio, kavos, gauname
užkandukų (neskanūs). Nelabai rekomenduočiau.
Vakare judame į kitą miesto pusę, link Po upės.
Perėję tiltą pasigrožime aplinka ir suprantame, kad esame visai netoli labai labai
gražios vietos. Einam? Turi jėgų? Einam 😊 Užpuškavome į
statų kalną ir pakliuvome į nuostabią panoraminę terasą prie Chiesa di Santa
Maria del Monte dei Cappuccini. Kaip tik artėja saulėlydis. Pasiliekame?
Būtinai 😊 Turime tradiciją lankantis mieste
užsiropšti į aukščiausią vietą ir pamatyti miesto panoramą. Vaizdai nuostabūs.
Vakare saulė leidžiasi į kalnus, o rytais apšviestos snieguotos kalnų viršūnės.
Sulaukiame sutemų, kad pasigrožėti apšviestu miestu. Neplanuotas vakaras gavosi
labai įspūdingas 😊
Nors sutemo dar prasieiname pro PO gatve ir Piazza Vittorio Veneto
(milžiniška aikštė). Sukame link Turino miesto simbolio – Mole Antonelliana.
Jį pamatome tik vakare. Buvo mintis apsilankyti ir pačiame Kino muziejuje ir
užkilti liftu į bokštą, bet šį kartą skipinome šią vietą, nes jau vieną
nuostabią panoramą pamatėme, o dar viena laukia kitą dieną. Bilietus
rekomenduojama pirkti iš anksto.
Naktipiečiams užsukame į paprastą, pigią, smagią makaronų vietą – Monegato.
Pasitinka nuotaikingas vyrukas. Užsisakome makaronų su baklažanais ir dž.
pomidorais kaina tik 5.80 Eur ir pasiimame iš šaldytuvo šalto vyno buteliuką
(2,70 Eur). Super 😊 Labai gera biudžetinė vieta ir tikrai
skanu😊
Laikas namo ilsėtis, diena kupina įspūdžių. Rytoj laukia nauji 😊
4 diena (Turinas)
Pusryčiai vėl Perino Vesco kepykloje. Tik
deja, šį kartą labai nusiviliu sumuštiniu, kuris ir nelabai skanus, ir jo kaina
kosminė (kainų nerašo, sužinai tik įmušus). Nu velniai nematė, užtat šian
laukia graži diena 😊Tabako parduotuvėje nusiperkame dienos transporto
bilietą (4,5 Eur ) ir einame į stotelę. Važiuojame iki Sassi Superga.
Nusipirkę senojo tramvajaus bilietą (6 Eur/žm) stojame į gan nemažą eilę su
viltimi, kad tilpsime ir mes. Nesinorėtų valandą laukti kito reiso. Pasidalinu,
kur galite rasti info (https://www.gtt.to.it/cms/turismo/sassisup).
Tilpom 😊 Girgždančiu, tratančiu aparatu pradedam
kilti. Kylame apie 20 min.
Pakilus iškart atsiveria nuostabūs panoraminiai vaizdai į visas Turino apylinkes
ir didingai pūpso Superga bazilika. Užsukame apsižvalgyti į pačią
baziliką bei stojame į eilutę pirkti bilietų (2 Eur) į kupolo terasą, juk
norisi pamatyti vaizdą dar iš aukščiau.
WOOOOW!!!!!! Tikrai labai verta čia atvažiuoti. Šiek tiek gaila, kad ūkanota ir
nesimato horizonte kalnų, bet vaizdas superinis.
Pasimėgavę vaizdais leidžiamės žemyn į senąjį tramvajų. Grįžę į Sassi Superga
dar pasižvalgome po mini ekspoziciją, kaip anksčiau atrodė tramvajai traukiami
arklių ir pan. Čia užsukome pas „nykštukus“ , ir kodėl apie tai rašau? Nes
noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Italijoje galima daug kur rasti tokią vandens paleidimo
sistemą. Pedalu 😊 Jei mosikuojant rankytėmis nebėga
vanduo, žvilgtelkite apačioje, gal ten pūpso pedalas 😊
Išėję į gatvę pamatome, kad mūsų tramvajus išvažiavo iš
stotelės. BET, sustojo ties raudona šviesoforo spalva. Spėkite ar mūsų
mojuojančių jis nepriėmė? Žinoma, priėmė 😊
Kadangi turime dienos bilietą, reikia išnaudoti – važiuojame iki Turino turgaus. Ten yra foodhall‘as
Mercato Centrale Torino ir maisto turgus. Deja, deja, bet Mercato
Centrale Torino mus labai nuvilia. Kažkaip labai nuturistinta vieta ir nelabai
traukė maistai. Paragavę arancini supratome, kad nieko gero čia nebus. Užtat nulindome
į kitą pastatą, kuriame prekiaujame SŪRIAIS. O dievai, kiek ten įvairiausių
sūrių rūšių, man net verkti norisi... Žinoma, kietųjų sūrių (pecorino, parmigiano
ir t.t.) nusipirkau ir aš, juk rankiniame bagaže praeis 😊 O
kainos tikrai nedidelės.
Šalia turgaus prasieiname pro Galleria Umberto I ir Palatina
vartus – I a. vartai (kosmosas, kai pagalvoji).
Desertui nuėjome iki Mara dei Boschi. Deja, čia capuccino buvo pati neskaniausia per visą kelionę. Norėjome ramiai, fainai pasėdėti, bet kažkaip nesigavo... Gal ir nuovargis. Laikas grįžti namo pailsėti. Ai, dar pakeliui užsukame į dar vieną šokoladinę lauktuvių – Cafarrel (past. Ziccat skanesni saldainiai).
Šiek tiek pailsėję grįžtame iki Turino Katedros, nes kai slankiojome aplink ją, tuo metu buvo uždaryta. Šioje katedroje eksponuojama garsioji drobulė, kur pasak pasakojimų, į ją buvo įvyniotas Jėzus. Kiek tai tiesa, ar ne, niekada nesužinosime, bet vis tiek smalsu pamatyti. Įdomiausia, kad pataikėme į muzikinę repeticiją.
Ratais kvadratais pasivaikštome po Turino miestą vis nenuleisdami galvų nuo pastatų fasadų. Dar pakeliui beeinant pastebim tramvajų, kuriame įrengtas restoranas. Kaip fainai 😊 Besižvalgant nueiname iki Porta Nuovo stoties, kadangi norime užsukti į Trenitalia info punktą, kad pagelbėtų rytdienai nusipirkti bilietus į nuostabų vienuolyną. Aš pati nesugebėjau automate nusipirkti.
Viskas šiai dienai, užteks lakstymų, laikas vakarienei. Pasirinkome šiam vakarui – piceriją Assaje. Vieni priima užsakymus, kiti atneša gėrimus, treti atneša picas. Gal visai gera strategija, nes klientai greitai ir gerai aptarnaujami, maistas visada atnešamas karštas. Taigi, tradiciškai užsisakome aperolių ir picas. Skanumėlis 😊 Aperoliai čia tiesiog superiniai. Picos tikrai geros, skanios, bet žinot ką, mano kaimynystėje yra įsikūręs šeimos verslas Pi77a ir jie nelabai atsilieka nuo čia valgytų picų 😊 Picos milžiniškos. Nors soti, bet šioje kelionėje dar neragavu – tiramisu. O jį aš labai mėgstų. Pažiūrėkite koks patiekimas! O kaip tirpsta burnoje. Super! Pabaigai vaišina labai skaniais likeriais. Tik dabar paragavau gero lemoncello 😊
Labai sotūs, lengvai apsvaigę, labai pavargę velkame kojeles namo, nes ryt iš
ankstaus ryto laukia išvyka.
5 diena (Sacra di San Michele vienuolynas – Turinas)
Iš pat ankstaus ryto skubame į kepyklą pusryčių. Labai
gaila, kad šį rytą pataikėme pirmą kartą į prie pat namų esančią kepyklą – Panificio
Convertino 1946. Čia nuostabi focaccia. Tiesiai iš krosnies nešė šviežiai keptas.
Kainos labai geros (3 dideli gabalai, 2 kruasanai, 1 capuccino ~12 Eur). Į kruasaną
tiesiai įvarvolina pistacijų kremo. Mama mia, kaip skanu! Pasiimame papildomai išsinešimui
išvykai. Nors ankstyvas rytas, bet pastebim labai daug ateinančių vietinių pusryčiauti
bei labai daug kas ima išsinešimui - turbūt skuba namo patiekti šiltas
focaccias ant savo šeimos pusryčių stalo. Na ką, lekiame į Porta Nuova stotį - šiandien
vėl važiuosime traukinuku. Šiandienos tikslas – Sacra di San Michele
vienuolynas. Išlipame Avigliana miestelyje, iš kurio veža autobusas
iki vienuolyno. Niekur jokių ženklų, kur gali sustoti autobusas. Traukinių
stotyje vyrukas itališkai kažką susako, mes apsimetame, kad supratome ir einame dairytis, ką kiti
keliautojai daro :D Vyras dar užsuka į kavinukę pasiklausti. Nurodo, kad prie
spalvingosios sienelės sustos. Ok 😊 Nei žinome
kelintą atvažiuos, nei ką. Nežinau kodėl (pati savęs to klausiu), kodėl
nepasitikrinau internete kuriomis valandomis važiuoja tas autobusas. Dar prie
stoties kioske nusiperku itališkos virtuvės žurnalą. Ir viskas būtų buvę gerai,
jei nebūčiau užsimanius pas nykštukus. Lekiu greitai į kavinę. Ir spėkit. Mes
pavėluojame į autobusą! Jis nuvažiuoja mums prieš nosį:O Ką daryti??? Pamato mus
besiblaškančius diedukas, kad dar bandau mojuoti nuvažiuojančiam autobusui.
Šūkteli ir moja rodydamas, kur mums bėgti, kad pasivyti autobusą. Mes lėkte.
Šokam iš už kampo į gatvę, kur išsuka mūsų autobusas. Aš mojuoti! Sustoja!
Fuuu.... Su stresiuku, bet jau autobuse.
Nu ir pasimoviau čia... Bet viskas gerai baigiasi, sėdime autobuse ir grožimės
vaizdais. Autobusas išleido stovėjimo aikštelėje ir tuomet dar šiek tiek
pakulniuojame į kalniuką link vienuolyno. Wow, kokie vaizdai. Vienuolynas
pastatytas ant uolos, kalnų apsuptyje, žemai miestelių slėniai. Nuostabu! Nusiperkame
bilietą (8 Eur/žm) ir einame žvalgytis po vidų ir teritoriją. Tokia ramybė, o
vaizdai tokie įspūdingi. Tiesiog nesinori niekur važiuoti. Gegužė mieste jau
labai šilta, bet čia kalnuose vėjas dar šaltas, tad gerai turėti kažką
apsirengti 😊 Pasivaikščioję prisėdame užkąsti ir
išsitraukiame ryte pirktas focaccias. Skanumėlis! Viską apėję žemėliau užsukame
į suvenyrų parduotuvę, kurioje nusiperku nuostabaus grožio knygą apie vienuolių
patiekalus, istoriją. Nors itališkai aš nemoku, bet nesusilaikiau. Tokia graži
knyga, o kur daugiau tokią gausiu. Bevaikštant po suvenyrų parduotuvę,
pamatome, kad kavinukė turi terasą su nuostabiais vaizdais. Sėdame? Žinoma 😊 Užsisakome
kavos (capuccino 1,80 Eur, Latte con cafe 2 Eur) ir tiesiog pasimėgaujame
akimirka.
Galbūt jau laikas judėti? Nusileidus į aikštelę, bandome suprasti kada
atvažiuos autobusas (vėl ta mintis, kodėl nepažiūrėjau internete?) ir pamatome,
kad bus tik už 40 min. Ech, galėjome dar pasėdėti kavinukėje. Pasižvalgome
aikštelėje po suvenyrus, nusiperkame kaimiškos dešros ir laukiame autobuso
besėdint ant bordiuro. O bajeris su autobusais yra toks, kad jie
važiuoja tik 5 kartu per dieną. Tik 5 kartus! Ar suprantate, kad jei būtume
ryte nepasiviję autobuso, mes nebūtume čia atvažiavę, nes kitas autobusas būtų
tik po 4 valandų. Eina sau! Kaip galėjau susimauti. Vos per savo neapdairumą
nepraradome nuostabios išvykos. Taigi, nekartokite mano klaidos, pasižiūrėkite
laikus: https://sacradisanmichele.com/en/informazioni/
Laimei viskas baigėsi gerai. Su vyru kalbant sakėme, na jei būtume nenuvykę,
tai būtume toliau važiavę traukiniu iki Susos 😊
Autobusu grįžome kitu keliu iki Avigliana miestelio. Sulaukėme traukinio ir
grįžome į Turiną.
Ech, paskutinis vakaras. Nusprendžiame ramiai praleisti laiką, tiesiog pasivaikščiodami ir pasimėgaudami geru oru. Šeštadienis, žmonių mieste daug. Laikas ledų porcijai. Einame iki Gelateria La Romana. Oho kokia eilė :D O kas viduje darosi :O Reiškia tikrai gera vieta :D Palaukiame ir mes. Juk norime skanių ledų. Labai skanūs, o pistaciniai ledai iš viso kosminiai (kaina 3 Eur porcija (2 kaušeliai)).
Bevaikštant netyčia pataikėme į beužsidaranti amatininkų turgų Carlo Alberto aikštėje. Spėjau ir sau kai ką įsigyti 😊
GustoTram – tramvajuje restoranas. Kas mėgstate tokias patirtis, manau visai įdomu pasidomėti ir rezervuotis staliuką 😊 Vakarieniauji, važinėji po miestą, grožiesi besikeičiančiais vaizdais. Labai įdomi patirtis turėtų būti.
Šeštadienio vakarą sunku rasti vietą kur prisėsti, daug kur eilės. Netoli namų randame vietą Happiness Cafe & Bistrot paskutiniam aperoliui ir užkandukams. Tačiau šios vietos nerekomenduočiau.
Paskutiniai kadrai ir tenka grįžti namo. Rytoj išvykstame.
6 diena (išvykimo diena)
Labai gaila, bet prie namų sekmadienį nedirba mūsų norima
kepykla. Nusprendėme, kad iki Susa soties (iš kurios važiuosime traukiniu iki
oro uosto) eisime pėstute, kažkur sustodami papusryčiauti. Stojame jau
lankytoje vietoje - Free Bakery Gliuten. Sekmadienis, daugybė
žmonių, eilės 😊 Paskutiniai itališki pusryčiai ir
dardame su lagaminais iki stoties. Traukinio bilietą nusipirkau per Trenitalia
programėlę (past. svarbu paminėti, kad įsigijus traukinio bilietą per
programėlę prieš važiuojant reikia padaryti check-in). Ech, taip liūdna kai
baigiasi kelionė. Oro uoste dar sukertame paskutinę ledų porciją Venchi leidainėje
ir guodžia vienintelis dalykas, kad į Turiną ateina vėsūs ir lietingi orai.
Man asmeniškai tikrai labai patiko šis miestas ir su mielu noru dar grįžčiau,
nes dar daug ko nenuveikiau ir neparagavau 😊 Manau
per mažai įvertintas šis miestas. Tikiuosi ir jus suviliojau kitai savo
kelionei pasirinkti šią kryp
tį 😊