Mozūrija - ežeringasis kraštas su nuostabiais miestais

Vieną ilgąjį rugpjūčio savaitgalį nusprendėme su draugais praleisti Mozūrijos krašte, Lenkijoje. Pamatėme daug gražių vietų, skaniai valgėme, o viską vainikavo - savarankiškas pasiplaukiojimas jachta. Puikiai praleidome laiką  O dabar apie viską nuo pradžių 😊

1 diena

Pirmosios dienos sustojimas pakeliui didingame Vygrių vienuolyne, įsikūrusiame ant ežero kranto. Labai gražiai tvarkomas (mums lankantis dar dalis buvo rekonstruojama). Dalyje galima pasivaikščioti nemokamai. Nusipirkus bilietą (18 zl) galima užkilti į bokštą, patekti į kriptą bei kitas patalpas. Parkingas vienuolyno aikštelėje kainavo 10 zl (grynais).

Metas pietums, tad stojame į netoliese pasižymėtą kavinę Gospoda pod Sieją. Lenkiška tradicinė virtuvė, ragaujame pierogi, dienos sriubos bei šarlotkos pyrago. Malonus kavinės personalas (kalbėjo angliškai), geros kainos. (skaičiau jų FCB paskyroje, kad kol kas užsidarė iki 2024 m. gegužės mėn.)

Pasistiprinę keliaujame toliau vingiuotais kaimo keliukais link savo pagrindinio tikslo – Gižycko (lietuviai kažkodėl keistai verčia ir vadina Lėciumi).  Nakvynę užsisakėme per bookingą (Apartament Rodzinny). Tai 3 kambarių butas, tobuloje lokacijoje (visiškai miesto centre). Gyvai daug jaukesnis nei nuotraukose, turi lauko terasą, pakankamai rami vieta, tik su parkingu didelės problemos. Geras kainos ir kokybės santykis. (Kaina 1 -asmeniui n./28 Eur)

Nusimetę daiktus lekiam pasivaikščioti po Gyžicko. Miestas maloniai nustebina. Čia galima rasti tiek linksmybių, tiek ramaus poilsio. Žinoma, šis miestas garsėja savo rankiniu būdu sukamu tiltu, kuris yra prie pat miesto pilies. Laikas vakarienei. Norėjome apsilankyti Papryka, bet ten eilės. Gauname staliuką Restauracja Porto. Užsisakome lenkiško alaus, žuvies, picų. Maistas vidutiniškas, nerekomenduočiau šios vietos. 
Pasisotinę einame pasivaikščioti palei kanalą link prieplaukos. Pasitinka milžiniško ežero platybės. Šiuose kraštuose siūlomi įvairūs maršrutai pasiplaukioti laivais, taip pat galima išsinuomoti nedideles jachtas privačiai, kurioms nereikia leidimo vairuoti.
Koks nuostabus vakaras.       

Iš prieplaukos pakylame laiptais per tiltą ir atsiduriame kitoje miesto dalyje, užsukame dar gėrimo taurei į gastrobarą PodKładka. 
Pasivaikščiodami ateiname iki atrakcionų parko. Pasivažinėjame ir pasitrankome mašinėlėmis. Kaip smagu. Šalia lauke kažkokie kabakai, tranki muzika, šviesos, tad kas mėgsta tokias pramogas, gali jų čia rasti.
Laikas ilsėtis.

2 diena

Rytą pradedame pusryčiaudami terasoje, deja, širšės mums išbaido ir sulendame į namus. Visai ramiai išsimiegoję, šian šiek tiek pasivažinėsim. Gyžicko labai patogu apsigyventi ir pakeliauti po šalia esančias apylinkes.
Pirmasis neplanuotas sustojimas – Wilkasy. Pasivaikštome po prieplauką, kurioje gausybė jachtų, kas maudosi, kas deginasi, o iš šios pusės matosi kitoje ežero pusėje Gižycko.

Dienos tikslas buvo apsilankyti Mikolajki. Tik įvažiuojant į šį miestą, pasijuto, kad čia LABAI kurortinis miestelis, vien dėl kamščių. Automobilį pastatėme mokamoje žvyruotoje aikštelėje šalia Šv. Mikalojaus bažnyčios, į kurios bokštą galima užlipti. Diena pasitaikė labai karšta, tad vėžlio žingsniu tipenome gatvelėmis. Centre matosi graži architektūra, tik deja, tiek visokių kavinių, parduotuvyčių stogelių, kad užgožia visą grožį. Žmonių labai daug. Ežeras pilnas įvairiausių laivų, jachtų.

Sustojame atsigaivinti kavinėje Port Smaku, iš kurios stebim gražuoles jachtas. Kas labai faina šiuose kraštuose, kad gali su laiveliais keliauti kanalais nuo vieno miesto iki kito, nuo vieno ežero iki kito. Ech, gal kada nors ir pas mus Lietuvoje išnaudos mūsų ežeringąsias vietas.

Prasieiname pro pagrindinį pėsčiųjų tiltą, miesto paplūdimį, pamojuojame Król Sielaw plūduriuojančiai vandenyje ir kitu keliuku grįžtame į pagrindinę miesto aikštę – Turgaus aikštę, kurioje rasite fontaną su Króla Sielaw skulptūra. Kaip jau suprantama, tokiuose ežeringuose kraštuose karaliauja žuvys.

Pats laikas pietums. Nusižiūrėjau kavinę Spiżarnia Restaurant. Neveltui joje eilės. Stojame ir mes. Labai jauki ir miela kavinė su daugybe fainų detalių, kurios sukuria jaukumą. Žinoma, lenkiška virtuvė. Valgome prierogi ir žuvį, maistas labai skanus. Tikrai verta pastovėti eilėje. 😊

Grįžę į Gyžicko, vakarą vainikavome pasiplaukiojimu jachta. Išėjome į prieplauką gaudytis laivelio. Situacija tokia, kad jei nori fainesnio, tai reikia iš anksto rezervuoti, prie kai kurių nerandame šeimininkų, kai kur bandome skambinti, bet griežtai (net nebando) nekalba angliškai. Šiaip ne taip randame laivuką. Cha, mokėjimas tik grynais... Visi pradedame krapšyti pinigus, juk dar avanso reikės. Viskas OK, telpam :D Taigi 300 zl užstatas, o valandos kaina 160 zl, bet imant daugiau valandų padarė nuolaidą. Pravedą trumpą instruktažą (juk plauksime patys, čia nereikia teisių (leidimo) mažo tūrio laivukams (oh, kad pas mus būtų tokie)), atsisiunčiame programėlę su žemėlapiu ir bandome plaukti. Uh, pradžiai gavome gerai streso :D Nes žemėlapyje, atrodo, kad kliūtys, seklumos labai arti, tai kol perpratome ir pagaliau išplaukėme iš prieplaukos, aš vos ne po stalu lindau su liemene (aš bijau plaukti mažuose laiveliuose :D) Bet viskas gerai baigėsi :D Labai fainai pasiplaukiojom, kiekvienas pavairavom, buvo neįkainojama patirtis. Tikrai norėtume dar pakartoti.

Po pasiplaukiojimo dar užsukame į kavinę Browar Chmury, kur vietoje gamina alų, ragaujame vietinius užkandžius .

Diena užskaityta 100%.

3 diena

Ši diena numatyta turiningesnė, planuojame daugiau pasivažinėti.
Nedidelis, bet žavingas Rešliaus (Reszel) miestukas, kuriame stūkso didinga viduramžių pilis. 🏰 Prie bilietų kasos (kaina 20 zl/asm.) pasitinka žilagalvis senukas, kuris dar ir lietuviškai pasisveikina 🤗 Pilyje veikia kelios ekspozicijų salės. Daugiausia eksponatų susijusių su viduramžių laikų kankinimo rakandais. Pasirodo, čia sudeginta paskutinė Lenkijos ragana. Taip pat galima pakilti į bokštą iš kurio atsiveria nuostabūs vaizdai. Pilyje veikia kavinė bei galima apsistoti nakvynei.🍽💤 Apsilankius pilyje būtina pasivaikščioti miestelio gatvėmis, pasigrožėti mažute Rotuše, klėčiu bei nusileisti į pasivaikščiojimo takelį palei upelį. Šalia pilies galima apsilankyti Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, kurioje taip pat galima pakilti į bokštą.

Laikas pailsėti, tad užsukame kavos ir deserto į kavinę Kawiarnia Dolce Vita (Wyspiańskiego 10). Burnoje tirpstantys desertai lenkiško dydžio, o ten dirbančios labai fainos tetutės nepagaili uogų ir grietinėlės

Dienos pabaigai stojame daugumai girdėtame Vilko guolyje (irštva). Galima įsigyti audiogidą, taip pat vedamos ekskursijos (yra LT kalba), bilieto kaina 20zl/suaug., parkingas auto 10 zl. Teritorijoje taip pat yra kavinės, suvenyrų parduotuvė, kempingas, viešbutis, pikniko aikštelė. Iki šių dienų (po išsprogdinimų) išlikę didžiulių bunkerių liekanos. Čia galima pasirinkti trumpesnę ar ilgesnę trasą, prie kiekvienų griuvėsių stovi stendai su aprašymais. Taip pat yra atkurtas kambarys, kaip viskas atrodė ir vyko per pasikėsinimą „Valkirija". Virš medžių viršūnių skraidantis lėktuvas jaukumo nesuteikia.

Pilni įspūdžių ir pavargę, vakarą praleidžiame savo buto terasoje.

4 diena