Vasaros raodtripas - Čekijos miestai ir nuostabi Austrijos gamta (I dalis)

I dalis (Čekija: Olomouc, Punkva Urvai, Brno, Česke Budejovice, Česky Krumlov)

Kelionė prasidėjo ankstyvą rytą, pusryčiai pakeliui Lenkijoje. Nusimatė ilga diena - 950 km.

Stojome pavalgyti – Bar 107. Lenkai visada pasižymėjo didelėmis porcijos, bet čia jos iš vis kosminio dydžio. Tokio dydžio sriubos bliūdą atnešė, kad tokį aš namie verdu dviems :D

Pirmiausia atvykome į savo nakvynės vietą - viešbutį Central Park Flora (98 Eur/n 2 žm.). Netikėtai gavome kambarį 7 aukšte su vaizdu į senamiestį 🤩 Wow! Nors mūsų kambaryje nebuvo kondicionieriaus, oras buvo geras ir galėjome atvirais langais grožėtis panorama. Tai geras ekonominės klasės viešbutis. Turi parkingą ir iki centro 7-10 min. pėstute. Labai geri pusryčiai (daug tradicinių variacijų). Rekomenduočiau 🙂

Rotušė – stūkso pagrindinėje miesto aikštėje. Bokšto aukštis siekia 75 m, į kurį galima pakilti.
Astronominis laikrodis (Olomoucký orloj) – vienas seniausių tokio tipo laikrodžių Čekijoje. Kasdien vidurdienį laikrodis pradeda unikalią mechaninių figūrų šokio demonstraciją, kurios metu rodomos įvairios religinės ir socialinės simbolikos figūros. Tai vienas iš nedaugelio tokio tipo laikrodžių pasaulyje, turintis tokią unikalią istoriją.

Šventosios Trejybės kolona (Sloup Nejsvětější Trojice) - UNESCO Pasaulio paveldo objektas, ši baroko stiliaus skulptūra yra vienas iš žymiausių Olomouco simbolių. Kolona buvo pastatyta XVII a. kaip padėka už miesto apsaugą nuo marų. Deja, nepamatėme gyvai, nes rekonstruojama ir pilnai uždengta.
Šv. Vaclovo katedra (Katedrála svatého Václava) - gotikos stiliaus katedra, kuri yra viena iš didžiausių Čekijoje. Joje galite pamatyti gražius vitražus ir gotikinę architektūrą. Ji buvo Moravijos vyskupų rezidencija, o XVI amžiuje čia buvo įkurta viena pirmųjų vargonų mokyklų Čekijoje.
Olomouco pilis (Olomoucký hrad) - viena seniausių vietų mieste ir datuojama XI a. Pilyje yra keletas muziejų, įskaitant arkivyskupo muziejų. Pilies teritorijoje yra įsikūręs Moravijos muziejus, kuris saugo daugybę reikšmingų eksponatų, susijusių su regiono istorija.

Šv. Mykolo bažnyčia (Kostel sv. Michala) - baroko stiliaus bažnyčia, kurios kukli išorė slepia įspūdingą vidų.

Olomouc miesto akcentai

Lengvai vakarienei pasirinkome - Hanacka hospoda, kurioje paragavome labai skanios užtepėlės su Olomouco sūriu. O užsisakius mažą alaus atnešė didelį bokalą šnyt pilimo metodu, pusę alaus, pusę putų :D

Ankstyvas rytas ir pusryčiai viešbutyje. Ne veltui gyrė pusryčius atsiliepimuose. Labiausiai domino paragauti įvairių vietinių užtepėlių ir sūrių.

Skaniai ir gerai pasisotinę, išsiregistravę ir susimetę daiktus mašinoje (automobilį leido palaikyti viešbučio aikštelėje) dar pasukome link miesto centro.

 kurio atsiveria vaizdas į miestą ir į pačią Katedrą. Mokėjimas savanoriškas į dėžutę bet kuria valiuta 🙂

BRNO

Kitas sustojimas – BRNO. Pirmiausia susitvarkome nakvynės ir parkingo reikalus. Pasirinkau itin ekonominės klasės viešbutį netoli centro – Hotel Europa. Šiaip labai nejaukus, mažučiu kambariuku, kukliais pusryčiais, judančiais čiužiniais (žinote, kai vienas pasisuka ir kitas kartu juda :D), bet kaip vienai nakčiai suėjo, o ir kaina ok – 72 Eur/2 žm. Prieš ieškant nakvynės pasiskaitinėjau, kad savaitgaliais galima nemokamai parkuotis, BET... pakliuvome į zoną, kai parkingas mokamas nuo pirmadienio vidurnakčio iki penktadienio vidurnakčio. Tad teko susimokėti. Aparato pirma nesupratome, tad pasikalbinome gatvėje žmogų. Bet pasirodo gan paprasta naudotis (atsiskaitymas galimas ir kortele), suvedus automobilio numerį, pliuso mygtuku užsiplusiuoji iki kelių stovės automobilis. Ant bilietuko nurodyta iki kelintos valandos apmokėta ir pasidedi prie priekinio stiklo.

Pirmiausia vakarienė. Šį kartą skipinom čekišką virtuvę. Brno mieste gausu azijietiškos virtuvės restoranų, tad vakarienei pasirinkome vietnamietišką restoraną - Ca Pha Ca. Maistas buvo tikrai skanus (nežinau ką ten užsisakėm, pavadinimų tikrai neatsimenu) bei pagaliau paragavau kavos su kiaušiniu (kaip desertas) – patiko.

Laikas patyrinėti miestą. Vos pradėjus eiti prakiuro dangus. Teko slėptis. Žinoma, mes pasirinkome - Stopkova Plzeňská Pivnice, kur galima gauti čekiško alaus (kokia teisinga alaus puta) :D Gaila pilvai jau pilni, bet matant kitų stalus  - maistas atrodė gerai. Nespėjus ištuštinti bokalų pasirodė saulė – einame patyrinėti miestą.

Brno Rotušė yra vienas iš seniausių ir garsiausių miesto pastatų, kuri pastatyta XVII a. pradžioje ir yra vienas iš geriausiai išsaugotų Baroko stiliaus pastatų Europoje. XIV a. čia dirbęs iždininkas ir notaras Jonas sukūrė įstatyminę bazę, kuria vėliau naudojosi miesto teises gavę miestai Moravijoje. Pastato išorėje matoma viena smailė, kuri yra užlenkta. Legenda sako, kad algos negavęs ponas architektas Pilgramas taip padarė tyčia (patinka man tokios visokios legendos :D)
Rotušės vidiniame kieme skambanti muzika patraukė mūsų dėmesį. O! Nemokamas koncertukas. Bokštas dirba nuo 10-22 val. Lipam!
Mėgavomės gražiu, saulėtu vakaru, skambančia gyva muzika ir besileidžiančios saulės apšviestu miestu. Niekur nesinorėjo eiti 😊

Žengiant pro bokšto arką kilstelkite galvas aukštyn, nes čia kaba krokodilas (drakonas) - iškamša, kuri siejama su senovine miesto legenda.

Iš bokšto apžiūrėjome Šv. Petro ir Pauliaus (Povilo) katedrą, bet reik juk prieit prie pat. Pajusti jos didybę. Ši katedra stovi buvusios Brno pilies ir romaninės bažnyčios vietoje. Gražiosios katedros smailės yra iš neogotikinio laikotarpio 1904-1905 m. Šios smailės yra laikomos visos Čekijos neogotikos šedevru. Katedros varpai skamba kasdien 11.00 val. Taip yra todėl, kad 1645 m. Brno buvo vienintelis Moravijos miestas kovojęs su švedais per Trisdešimtmetį karą. Po trijų mėnesių apgulties švedų generolas Torstensonas pasakė, kad jeigu nepaims miesto iki varpai paskelbs vidurdienį, jis atsitrauks. Kažkokiu būdu apie tai sužinojo miesto gynėjai ir varpai suskambo 11.00 val. Švedams teko atsitraukti. Tokia įdomi istorija 😊

Aikštėje didingai stūkso skulptūrą vaizduojantį Heraklį ir Cerberį.

Taip pat šioje aikštejė yra Varlių fontanas – tik atsargiai jos labai mažytės.

Visai netikėtai atradome azijietiško maisto parduotuvę – Asia Grand, kurioje pasirinkimas gerokai didesnis nei pas mus. Tad aš tikrai nepraleidau šios progos ir išėjau pilnu maišu (gerai, kai keliauji automobiliu) :D

Grįžtant į viešbutį praeiname Nacionalinį Brno teatrą, prie kurio išskirtinis fontanas, kokio man neteko matyti.

Laikas ilsėtis. Ryt laukia dar viena kupina įspūdžių diena.

3 DIENA (BRNO – TELČ –  ČESKE BUDEJOVICE)

Sunkiai miegoję ant nepatogių čiužinių leidžiamės pusryčių. Kuklūs (pasirinkimu), bet skanūs. Vakar pabuvus prie Brno Katedros, sakau reikia ir jos vidų pamatyti (kas mane už liežuvio traukė, reikėjo pirmą pasižiūrėti internete ar tikrai vėl verta eiti iki jos). Vis dėlto nebuvo verta eiti, todėl dar porą valandų skyrėme pasivaikščiojimui po Brno senamiestį.

Atradome štrudelinę - Štrúdlárna Brno, kurioje siūlomi įvairiausi įdarai. Nesusilaikiau desertui.  Šiaip gal visai nevertėjo ryte skirti laiko pasivaikščiojimui, nes mane asmeniškai šis miestas mažiausiai sužavėjo lyginant su visais kitais šios kelionės metu.

Šio ryto pagrindinis tikslas buvo nulėkti į parduotuvę - PLACE STORE. Gal šioje parduotuvėje bus mūsų norimi puodeliai? Buvo. Bet tik vienas... kurio norėjo vyras. Nors vienas laimingas su puodeliu grįš namo :D Mano puodelio istorija dar nesibaigė...

Norėjau Brno aplankyti buvusias vandens saugyklos požemius (Water Tanks under Žlutý Kopec), bet nepataikėme į darbo laiką. Gal kas iš jūsų nukeliaus 😊 Dar galėčiau keliomis vietomis papildyti, ką aplankyti Brno: Špilberko pilis, Villa Tugendhat, Brno technikos muziejus, Labirintas po „Zelný trh“ (Daržovių turgaus aikštė), Capuchinų kripta, Moravijos muziejus.

Palikus Brno neplanuotai prabilus pilvams sustojome - Jihlava mieste. Tai vienas seniausių Čekijos miestų, įsikūręs kalvotoje vietovėje. Tai buvo svarbus sidabro gavybos centras. Sidabro rūdos atradimas XIII a. padarė Jihlavą vienu turtingiausių ir svarbiausių viduramžių miestų Čekijoje. Miestas turi gerai išsilaikiusią senamiestį su siauromis gatvelėmis ir akmeninėmis aikštėmis. Jihlava taip pat garsėja savo požeminiu labirintu – tai antras didžiausias požeminių tunelių kompleksas Čekijoje (įdomu būtų aplankyti). Bet mes sustojome tik papietauti. Guesto – gavome nebrangius paprastus dienos patiekalus (15 Eur abiems pietūs). Ilgai neužsibuvę lekiame toliau.

TELČAS

Pasistatėme automobilį aikštelėje (Parkoviště P4-mokamas) prie medinio pėsčiųjų tilto, kuris nuveda tiesiai į senamiestį. Iš čia gražiai atsiveria panoraminis vaizdas į senamiestį ir nuotaikingai nuteikia šokinėjančios žuvys tvenkinyje.

Įžengus į centrinę aikštę, net žandikaulis atvėpo. Koks jis mielas!  Maži, vienas prie kito prisiglaudę spalvoti namukai kaip iš paveikslėlio apjuosia miesto pagrindinę aikštę. Tai vienas geriausiai išsilaikiusių renesanso miestų visoje Europoje, kuris išliko beveik nepakitęs nuo XVI a. Miestas, kuris buvo įkurtas kaip vandens tvirtovė, savo išvaizdą įgijo ypatingų varžybų dėka. Savo namų fasadų dydžiu ir puošnumu piliečiai bandė parodyti savo turtą ir socialinę padėtį. Kuo turtingesnis gyventojas, tuo gražesnis jo namas. Namelių pirmuose aukštuose įsikūrusios kavinukės, amatininkų dirbtuvėlės, parduotuvytės – mano silpnybė. Visur norėjau užeiti (ir ėjau).

Mieste kaip tik vyko mini festivalis, kurio metu vyko nedidelė mugė, grojo muzika. O įdomiausia – senųjų (labai senų) laikų žaidimai ir atrakcionai (jei galima taip pavadinti).

Mes nebūtume mes, jei neužliptume į miesto bokštą – Šv. Jokūbo bažnyčioje. Šiaip ne taip radome įėjimą (kasą rasite tik pakilę siauriais sraigtiniais laiptais). Ant durų čekų kalba nurodyta, kad lipimas ne iš lengvųjų. Tikra tiesa. Teko pasilenkusi eiti, saugoti galvą (net man žemagrindei). Užlipus 152 laiptelius į 53 m aukščio bokštą, atsiveria nediduko jaukaus miestuko panorama. Man buvo baisu (čia vertinu pagal savo baimės skalę :D), nes buvo gan siaura, tarpai tarp turėklų ir dar kiošiantis vėjas negelbėjo :D Tai sliūkinau prilipus palei sieną  

Atokvėpio akimirkai pasirinkome - Cafe Telč. Skanios kavos, desertai, malonus personalas. Atsiskaitymas tik grynais. Ir šiaip sėdint kavinėje pastebėjome (prie mūsų buvo bankomatas), kad labai labai dažnai ėjo žmonės nusiimti grynų pinigų. Beje, iš senesnių kelionių po Čekiją pastebėjau, kad jie mėgsta grynus pinigus (ai ir austrai, lenkai irgi mėgsta).

Mes nebuvome (nelabai laiko turėjome ir jau buvome pavargę), bet verta apsilankyti Telčo pilyje. Savininkų pastangomis pilyje išsaugoti originalūs, su itališku menu kontrastuojantys interjerai. Rašoma, kad Riterių salė ir Afrikos salė ypač sudomins vaikus, kurie ten atras nepaprastus trofėjus. Apsilankymo metu taip pat turėsite galimybę pamatyti paskutinių pilies gyventojų kambarius, biblioteką, vonios kambarį bei garderobą su istorinių drabužių ir aksesuarų kolekcija. Rūmų parkas yra atviras lankytojams kiekvieną dieną. Gal padarėme klaidą, kad neapsilankėme?

ČESKE BUDEJOVICE

Toliau judame į Česke Budejovice. Tai didžiausias Pietų Čekijos miestas, garsus savo turtinga istorija, architektūra ir žymiuoju alumi „Budweiser Budvar“.  Įdomus faktas apie miestą. Pasirodo Česke Budejovice iš tiesų buvo svarbus miestas, įsikūręs palei senovinį druskos prekybos kelią tarp Prahos ir Linco. Šis kelias, dar vadinamas „druskos keliu“, buvo vienas iš pagrindinių prekybos maršrutų Vidurio Europoje. Dėl savo strategiškai patogios vietos, Česke Budejovice taip pat tapo vienu iš svarbiausių taškų pirmajame Europoje viešajame geležinkelyje su arklių traukiamais traukiniais.

Šiame mieste apsistojome 2 naktims, nes turėjome planą aplankyti šalia esantį labai gražų miestą. Apsistojome pačiame miesto centre - Aviatik apartments, studijos tipo kambaryje. Kambario langai į gatvę (senasis grindinys), tai naktimis tekdavo užsidaryti langus, bet šiaip tvarkingi, patogūs laikinieji namučiai. Turi mokamą parkingą, pirmame aukšte kavinukė – desertinė (130 Eur/2 naktys+20 Eur parkingas).

Įsikūrę vakarėjant lendame pasižvalgyti po miestą. Miesto centras maloniai nustebina. Pagrindinė miesto aikštė (Náměstí Přemysla Otakara II.) - viena didžiausių aikščių Centrinėje Europoje (1 ha), taisyklingos kvadrato formos, o centre stūkso Samsono fontanas, kuris yra vienas iš miesto simbolių. Čia taip pat galima pamatyti gražius renesanso, baroko ir gotikos stiliaus pastatus, įskaitant miesto Rotušę (Budějovická radnice), kuri yra vienas iš gražiausių miesto architektūrinių perlų. Pastatas su savo trimis bokštais ir laikrodžiu dekoruotas freskomis ir statulomis, vaizduojančiomis miesto simbolius. Rotušės viduje lankytojai gali pamatyti turtingą interjerą su senoviniais baldais ir meno kūriniais.

Verta nusukti ir pasivaikščioti po gatveles, paieškoti senųjų restoranų, alaus daryklų. Pirmadienio vakarą buvo didelis iššūkis rasti laisvą staliuką lauke. Luktelime eilėje ir gauname staliuką Restaurace Masne kramy. Tai senas, geras restoranas. Paprašius padavėjo mažo alaus bokalo, dar lengvai pasišaipė :D Turbūt nelabai įprasta čekui :D Taigi ragavome čekiško alaus (Buweiser (turi net kelias rūšis) ir Pilsner urquell) bei paragavome užkandį – mėsos žlėgtainį (panašu į šaltieną), labai skanu. Verta dėmesio vieta pavalgyti ir atsigaivinti.

4 DIENA (ČESKE BUDEJOVICE – ČESKY KRUMLOV – ČESKE BUDEJOVICE)

Pusryčiams išbandome DéKáčko - tradicinė kepykla, kurioje rasite įvairiausių čekiškų kepinių bei žinoma garsiųjų chlebički. Bet buvo labai neskanu ir nerekomenduoju. Pasitaiko :D

Toliau žengę per tiltą atsiduriame senamiestyje. Nusprendžiame, kad kol yra jėgų, pradedame pažintį nuo Česky Krumlov pilies ir jos bokšto. Galima įsigyti „Krumlov Card“ kortelę, į kurią įeina pilis ir dar 4-ių muziejų lankymas (daugiau informacijos čia) . Ši įspūdinga pilis yra antra pagal dydį Čekijoje po Prahos pilies. Įžengiant į pilies teritoriją patraukė dėmesį susibūrusi minia. Pasirodo visi stebi pilies gyventojas – meškas. Viena iš jų vardu Marija Teresė. Pirmiausia lekiame į bokštą (kaip gi mes be jų). Ohoho, koks vaizdas! Būtina apsilankyti. Jūs patys pasižiūrėkite, kokie atsiveria vaizdai.

Beje šioje pilyje išlikęs ir atkurtas barokinis pilies teatras. Kadaise tokių teatrų visoje Europoje buvo keli šimtai, tačiau iki šiandien pilnai išliko tik du: vienas Stokholme ir vienas Česky Krumlov. Pasirodo išsaugotas ne tik ištaigingas teatro interjeras, bet ir kai kurie jo rekvizitai: scenarijai, kostiumai, natos, dekoracijos ir netgi techniniai sprendimai. Vienas įdomiausių tokių įrenginių – speciali spektaklių užsklandų keitimo sistema. Norint pakeisti milžinišką spektaklio užsklandą vienu metu turėdavo dirbti net keliolika žmonių. Šiandien teatre taip pat vyksta spektakliai, tačiau tik kelis kartus per metus – taip siekiama išsaugoti šį unikalų dalyką.

Ilgai nesirinkę prisėdame Krumlovsky mlyn prie pat upės. Kainos atitinkamai užlaužtos ir maistas vidutiniškas – nerekomenduočiau. Nekaip pavalgėm, bet vis tiek ramiau. 

Toliau šmirinėjome po tas mažas gatveles. Ką dar įdomaus atradome?

Museum Of Commerce – nemokamas muziejus, įsikūręs seniausiame prekybos miesto pastate. Muziejuje yra galimybė apžiūrėti originalią, išlikusią pirklio parduotuvę. Muziejuje puikuojasi gražios istorinės kasos, kavos indai, skaičiavimo aparatai, įvairių rūšių svarstyklės ir pakuotės maistui, gėrimams, kosmetikai.

Disc classic – muzikos fanų parduotuvė. Jei toks esi, būtinai užsuk. Čia begalės visokios atributikos susijusios su muzika, įvairiausi smagūs suvenyrai, vinilai, cd ir pan. Atsivežiau sausainių formelę – gitaros formos

Klašterni Dvur – amatininkų gatvelė, kurioje gali matyti gyvai dirbančius amatininkus, pabendrauti su jais, pamatyti senųjų miesto tradicijų ir amatų.

Pabaigai poilsio pertraukėlę, aptuštėjus miestui, vainikuojame Rotušės aikštėje - Authentic cafe.  Daug visokių kavų, gėrimų, desertų. Visai gera vieta atsipūsti ir stebėti varlinėjančius turistus. Mūsų pasirinkimas affogato kava (6,30 Eur), motyli kava (4,40 Eur), pyragas (4,30 Eur).

Laikas grįžti į Česky Budejovice ir paskutinį vakarą dar pasivaikščioti po miestą. Kaip vakaras, taip susirasti staliuką lauke be šansų. Žmonių daugybė, visi geria alų. Prasieiname ir pro Solnice. Tai buvęs druskos sandėlis, pastatytas XIII a., kuris dabar naudojamas kaip kultūros centras. Viduje yra meno galerijos, koncertų salės ir kavinė, kur galima pajusti autentišką miesto atmosferą.

Vakarienės norisi, tad šiltą, gražų vakarą tenka sėsti viduje. Pasirenkame tradiciškai atrodančią vietelę - Tri sedlaku. Puikus čekiškas baras su geru alumi bei čekiška virtuve. Šioje vietoje pirmą kartą paragavau maišyto alaus (šviesus ir tamsus), žinoma, sūrio kepsnį bei užkandį – sumuštinį su virta mėsa, daržovėmis ir kažkokia užtepėlė.

Paskutiniai žingsniai vakarėjančiame mieste ir laikas grįžti namo – krautis daiktus.

5 DIENA (ČESKE BUDEJOVICE – SCHARDING)

Kaip gi mes neužlipsime į bokštą ir neapžiūrėsime miesto panoramos. Sukom ratus aplink Black tower (Černá věž) 72 m aukščio bokštą vis nerasdami bilietų kasos. Nusprendėme eiti taip, juk durys atviros. Pasirodo kasa yra pačiame bokšto viršuje (kaina 2,40 Eur) :D Iš bokšto atsiveria pagrindinė miesto aikštė bei apylinkės. Užskaityta, mes tikrai pabuvome šiame mieste :D

Viešinti Česke Budejovice buvo minčių nuvykti iki Hluboka pilies, bet visko nespėjome. O dabar laikas apsipirkti ir keliauti į Austriją 😊

Kitos pasakojimo dalys:

Komentarų nėra

Atsakykite