Austrija – išpildyta svajonė pamatyti rudenį kalnuose (I dalis)

2023-11-12, Komentarų nėra

Senai kirbėjo svajonė rudenį pamatyti kalnus. O Austrija viena mylimiausių šalių, į kurią galiu grįžti ir grįžti. Dusinau, zyziau šeimynai, kad važiuojame važiuojame... Nors ir savaitei... Žinoma, dar kirbėjo ši mintis ne tik dėl kalnų, bet ir labai norėjau aplankyti mūsų šeimos draugę (mano Austrijos „močiutę“), kurią buvau mačiusi tik 2019 m., o jai jau tada buvo 85 metai. Tad labai norėjau dar su ja susitikti. Taigi išzyziau smegenis šeimynai – pasirašė.

Lauktuvėms įsimetu juodos duonos, lašinių, juk mūsų draugė lietuvė ir keliaujame į Austriją 😊

1 diena

Anksti rytą dardame link Lenkijos sienos. Šiandiena nusimato nieko neypatinga diena – važiavimas per Lenkiją. Nors jau spalio mėnuo, oras nusiseka saulėtas ir sausas. Kertame Čekijos sieną ir pirmoje degalinėje stabtelime įsigyti vinjetes. Galima pirkti ir pačioje degalinėje ir automatuose lauke. Sumokėjome už 10 dienų vinjetę 310 czk (~12 Eur)

Pirmoji nakvynė – Ostravoje. Per bookingą užsakiau viešbutį Retro Hotel Garage Ostrava (rekomenduoju). Koks prikolnas viešbutis. Aplinka ir vidus verti dėmesio. Kiekvienas kambarys yra stilizuotas (pvz. ACDC, Formulė-1, prezidentinis, The Beatles, Elvis ir pan.). Gavome Elvio 4- vietį kambarį su dviem kambariais. Viskas stilizuota Elvio Preslio tema, tik vienintelis minusiukas, kad vonios kambario durys peršviečiamos :D Tad ėmėmės visokių uždengimo triukų :D Administratorė su kambario raktu perdavė dovanų, kiekvienam po jų gamybos alaus butelį. Čia pat yra ir baras - Rock and Roll Garage Club Ostrava. Daug alaus, čekiška virtuvė (didelės porcijos, mažos kainos). Baro stilistika neatsilieka nuo viešbučio. Pilnais pilvūzais keliaujame miegoti, ryt dar laukia nemažas kelio gabalas.

2 diena

Kadangi anksti atsigulėme, o dar valandos skirtumas, pabudome labai anksti.

Pusryčiauti atkeliavome pirmi. Pusryčiai negausūs, bet turi įvairiausių pasirinkimų ir tikrai skanu (kokybiški produktai).

Gerai pasisotinę minam toliau Čekijos keliais. Stojame pakeliui parduotuvėje, nusipirkti šiek tiek maisto. Kadangi Austrijoje brangesnis kuras, Čekijoje užsipilame dujų (48.862885074297544, 16.608094059898).

Taip pat stojame Mikulov miestelyje (beje vertas dėmesio užsukti) pavalgyti užeigoje Bistro W Kodiak. Aplinka tokia nelabai traukianti, bet gauname pigaus, skanaus maisto :D

Op, op pagaliau mes Austrijoje 😊 YEEE! Netyčia prašokome vinječių įsigijimo vietą (taip, taip, žinau galima ir internetu iš anksto pasirūpinti, bet...) ir įšokome į mokamus kelius. Uh... skubiai pradėjome ieškoti išsukimo. Šiaip ne taip radome (teko išsukti iš kelio) kaimelio degalinę, kur įsigijome vinjetę (9 Eur – 10 dienų). Viskas ramu. Važiuojame toliau. Austrijoje oras pradėjo keistis – vėsti, niauktis ir lyti. Važiavimo nelengvina ne tik oras, bet ir nemaži srautai. Matant laiką, nusprendžiame, dar nevažiuoti į nakvynės vietą, o bandome trumpam užšokti pasilabinti su mūsų drauge į Bad Hall. Deja, lankymo valandos baigėsi, bet tarp durų įleidžia pasimatyti. Uuuu :‘) Ilgai netrukę susitariame kitą dieną pasimatyti ir lekiam į laikinuosius namus. Nesinori labai patamsiais važinėti, o rudenį anksti temsta. Deja, deja, oras visai sugedo ir pilant lietui lekiam pro gausybes tunelių (tokiu oru, gal visai gerai). Pagaliau pasiekiame savo tikslą - Windischgarsten. Būsto ieškojome ilgai, nes labai rinkomės dėl kainos. Parašius tiesiogiai šeimininkams, gavome labai gerą pasiūlymą, be jokių rezervacijos mokesčių. Nakvynė buvo HAUS RUF. Vestibiulis papuoštas rudenėlio tema, o mus pasitiko nuotaikingi ir malonūs mama su sūnumi. Mama sunkiai kalbėjo angliškai, bet išgirdusi, kad kelis žodžius mokame vokiškai labai apsidžiaugė ir bandė su mumis pabendrauti. Sūnus kalbėjo angliškai tad padėjo pavertėjauti 😊 Gavome didelius apartamentus (3 kambarių), vonios kambaryje 2 kriauklės, vonia, dušas, atskirai wc, erdvi virtuvė ir terasa. Viskas įrengta senai, bet austriška kokybė ir švara visada tenkina 😊 Virtuvėje palikta vaisių, deserto, vandens, alaus, limonado. Tad nusikalę po dienos vėl griuvome anksti į lovas.

3 diena

Pabundu neįprastai anksti (visai susimaišė galva) ir lekiu pasižiūrėti pro langą. Mmmm.... Mūsų terasa su nuostabiu vaizdu į kalnus! Labas, kalnai!!! 😊 Nors šian apniukę, bet nenustygstu savam kailyje. Šian planuose ramesnė diena. Papusryčiavę keliaujame pasižvalgyti po savo miestelį. Jis įsikūręs slėnyje tarp kalnų. Labai džiaugėmės savo pasirinkimu dėl šios vietos apsistoti. Miestelyje yra viskas ko reikia: kepykla, maisto prekių parduotuvės, įvairios kitos parduotuvės, kavinės, info centras, geležinkelio stotis, turi ir Rotušę. Pašmirinėję užsukame į kepyklą Marktbäckerei Schwarz. Nors angliškai nelabai čia kas kalba, bandelę nusipirkti tikrai ne bėda (beje atsiskaitymas tik grynais) 😊 Gigantiška, šviežia bandelė. Šioje kepykloje nuo ankstaus ryto atkeliauja vietiniai šviežių kepinių bei būna iš anksto užsisakę produktų, kurie sudėti ant lentynos. Kaip man patinka tokie mažesnių miestelių idiliški vaizdai 😊

Po pietų važiuojame link Bad Hall miestelio aplankyti savo draugės. Pakeliui stabtelime prie Klaus užtvankos (Staudamm Klaus). Oho, kaip galingai atrodo. O aplink dar kalnai. Oi dar dažnai pasakojime spygausiu – kalnai, kalnai, kalnai. Nežinau kodėl, bet juos myliu labai 😊

Atvykome į Bad Hall. Mūsų draugė gyvena Carito senelių namuose. Pasitiko vestibiulio kavinukėje, kurioje sėdiniuoja gyventojai, geria arbatą, kavą, vyną, valgo pyragėlius. Prisėdame ir mes čia pabendrauti ir pabūti kartu. Juk nesimatėme 4 metus, o ir tuomet tik porą valandų. Tad susikibę rankutėmis, sėdėjome ir šnekučiavomės. Vėliau mus pavedžiojo po senelių namus. Viskas puikiai įrengta, kiekvienas turi savo privatų kambarį, turi užsiėmimo sales, kiekviename aukšte valgomojo zona, kur jiems tiekia maistą.

Kadangi anksti temsta neužsibūname iki vėlumos ir lekiame atgal. Grįžę, vakare pasivaikštome po savo miestelį.

4 diena

Išaušo nauja saulėta diena. Šiandienos tikslas – Dachstein kalnų masyvas (Dachstein-Gletscher (Schladming-Dachstein)). Prieš kelis metus buvau iš Halštato pusės (apie tai esu rašiusi čia), o štai išpildžiau dar vieną svajonę apsilankyti ir kitoje Dachstein pusėje. Oras kaip užsakytas.

Privažiuojame šlagbaumą, kuriame išsiimame automobilio kortelę. Jei kilsite į kalną, nepamirškite jos pasiimti su savimi, nes viršūnėje pažymėjus šią kortelę, nereiks mokėti papildomo mokesčio. Jeigu tik pakylate automobiliu iki aikštelės, tuomet reikės susimokėti 10 Eur mokestį. Vaizdai kylant keliu nerealūs, o kas laukia viršuj?

Mes tikrai kilsime į viršų su keltuvu. Kasoje imame pilną bilietą (pakilimas+kabantis tiltas+ledo urvas), kaina 52,50 Eur. Galima pataikyti kilti su keltuvu, kuris turi atvirą stogą.

Lėtai su malonia, ramia muzikėle kilome aukštyn. Net juokas suėmė ir sakiau, kaip į kokį rojų kylame :D

Štai mes ir čia! WOW! Daugiau aš nieko jums negaliu pasakyti! WOW! WOW! Reikia čia pačiam pabūti. Vienoje pusėje snieguotos viršūnės, kitoje pusėje slėniai ir žaliuojantys kalnai. Padarytos apžvalgos aikštelės, takas prasieiti, pasigrožėti vaizdais.

Atsargiais žingsniukais (nes aš tai su sportbačiais užkilau) keliaujame link kabančio tilto virš prarajos (jei nenusipirkote iš karto bilieto – nebėda, čia taip pat yra kasa). Tirtančiom kojytėm žengiu metalinėmis tilto konstrukcijomis virš bedugnės... Ir buvo visai nebaisu :D Tilto pabaigoje stojame į eilutę, kur žmonės laukia nusileidimo ant stiklinės pertvaros virš bedugnės, kad įsiamžinti. Mes irgi būtinai tą padarome!

Toliau kelias veda į nedidelį ledo urvą. Viduje čiužinau kojikėmis kaip pingvinas ir kaip ten šalta :D Ilgai neužsibuvę išlendame į kitą pusę, iš kurios matyti slidinėjimo trasos.

Sušalę užsukame į kalno viršūnėje esančia kavinę pasistiprinti. Užsisakome giuliašo sriubos (7,70 Eur), tradicinės sriubos su makaroniukais (5,20 Eur), vaikišką šnicelį (8,50 Eur) ir dešrelių (5,20 Eur), o viską vainikuoju senai jau norėtų paragauti desertu - germknodel . Ar kainos didelės kalno viršūnėje Austrijoje? Spręskite patys. Bet aš drįstų nesutikti, kai man sako, kad Austrija brangi šalis :D

Apžavėti nuostabiais vaizdais, nepamirštame aparate pasižymėti automobilio bilietuko (kad nereiktų mokėti papildomai) ir stojame į eilę prie keltuvo. Tėvams pasisekė ir leidosi keltuvu, kur buvo galimybė stovėti ant stogo.

Saulė šviečia, geras oras, tad stojame pakelėje pasilabinti su gražuolėmis milkomis. Dar turime gabaliuką gražios saulėtos dienos, tad pakeliui užsukame iki Silberkarklamm tarpeklio. Tarpeklis tikrai įspūdingas - šniokšiantis skaidrus vandenėlis, aplink stačios uolos. Vakarėjantys saulės spinduliai aplinką daro dar romantiškesnę. Gerokai palypėję laipteliais priėjome vietas, kuriose laiptais tekėjo vanduo ir kur reikėjo atsargiai pereiti per akmenis, kad nesušlapti kojų, bet atsargiais žingsneliais užkopėme aukščiau. Pakilome iki atviros labai akmenuotos erdvės, apsuptos kalnų. Tolumoje matėsi mažulytis nameliukas, bet supratome, kad iki jo eiti dar labai toli. Kadangi saulė palengva leidosi, įvertinę, kad dar reikės nemažai laiko leistis žemyn, apsisukome atgal. Tarpeklis tikrai labai gražus ir vertas dėmesio aplankyti.

Grįžę namo prie vakarienės pradėjo diskutuoti, koks ateinančių dienų planas.

Kita pasakojimo dalis:

Austrija – išpildyta svajonė pamatyti rudenį kalnuose (II dalis)