Korfu (Corfu) - mini Europos Havajai (I dalis)

Sun, 19 Jun 2022 10:00:00 +0000

Net nežinau tikslios priežasties, bet Korfu skrydžio bilietai atsidūrė mūsų rankose. Tiesioginis skrydis iš Vilniaus. Mėgstame mes savarankiško tipo keliones, kai esi priklausomas tik nuo savo norų ir planų. Kibau į darbą ieškant ir galvojant kur apsistoti šioje saloje. Nei daug, nei mažai pasirinkome 3 skirtingas nakvynės vietas :D Pirmąją numatėme šiaurės vakaruose Arillas kurorte, antrąją šiaurės rytuose Barbati kurorte ir paskutiniąją Kerkyroje (labai geras buvo mamos pasiūlymas). Sudarę preliminarų planą, užsirezervavome automobilį įmonėje Dimitra and Manos Rent a Car Corfu. Beliko kruopščiau pasidėlioti kelionės planą ir laukti atostogų.

1 diena

Trumpasis Korfu nusileidimo takas priploja prie sėdynių, o išlipus į lauką norisi įkvėpti gryno oro po skrydžio, bet neišeina :D Pasirodo tą dieną kepina 36*C. Oro uostas nedidukas, žmonių nemažai. Minioje randame laukiančius auto įmonės atstovus. Aikštelėje apsižiūrime savo naują kelionės draugą, užsipildome dokumentus ir bandome judėti Kerkyros gatvėmis. Pirmiausia stabtelime lengvų pietų pakelės užeigoje Toni's Grill, kurioje sukertame gyros ir užsukame į maisto prekybos centrą Sklavenitis (Σκλαβενιτης) nusipirkti vandens, maisto pusryčiams. Toliau judant dairomės degalinių ir lyginamės kainas. Degalinės aptarnavimas - čia darbuotojams pasakoma už kiek ir kokio kuro įpilti ir jie tą padaro patys.

Viskuo apsirūpinę judame į savo pirmąją nakvynės vietą Arillas kurorte. Iki ten tik 1 valanda kelio, bet žinant kelių būklę, vingiuotumą, užtrunkame ilgiau :D Pagaliau įsikuriame savo kukliame, erdviame kambaryje Angelosapartment's (užsakėm per bookingą, kainą 183 Eur 2asm/4 naktys). Vonios kambaryje norėtųsi remonto, virtuvėlėje daugiau švaros, bet viską atperka vaizdas ir ramybė.

Išsidėję daiktus leidžiamės nuo kalniuko į kurorto centriuką vakarienei (aut. past. gatvės neapšviestos, nėra šaligatvių, tai nenustebkite dėl to). Iš anksto buvau nusižiūrėjus Brouklis Taverna. Tai šeimos verslas, kur mus pasitinka ir aptarnauja pats šeimininkas. Staliukų užimtumas didelis. Užsisakome graikiško alaus, naminio vyno ir mezze vienam asmeniui (užkandžių rinkinukas). Puikus pasirinkimas mezze, kai nori paragauti vienu ypu daugiau skonių. Ragavome: tadziki, keptus cukinijų rutuliukus, skrudintas žuvytes, pita. Ech, kaip gera.... Besėdint vyrui sakau, tu apsižvalgyk aplinkui į klientūrą. Ir ką pamatėme? Kad ~80 % žymiai vyresnio amžiaus asmenys. Pakliuvome į pensininkų kurortą. Ir labai gerai! Nes nenorėjau rinktis tų LosPalangėlės stiliaus kurortų, kur jaunimėlis nutūsija visus kampus. Na gal kaip kokia senbezda pasakiau, bet patinka ramus poilsis :D

Taigi pirmą vakarą atsipučiam ir džiaugsmingai pradedam atostogas.

2 diena

Rytas prasideda nuostabiai.

Prieš išvažiuojant užsukame į Arillas Bakery užsipirkti užkandžių šios dienos išvykai. Važiuojant pakelėje alyvmedžių giraitėje pastebėjome krautuvėlę – stojam. O čia Workshop Kostas Avlonitis, kuriame prekiaujame alyvmedžio dirbiniais, aliejumi bei muilu. Kaip kvepia. Nusipirkau alyvuogių aliejaus muilo – sudėtis superinė.

Toliau vėl neplanuotas stopas - Melisito bakery. Pamatę koks vaizdas atsiveria iš terasos, negalėjome nesustoti ir nepasimėgauti akimirka. Neskaičiuojame laiko, kiek čia esame. Juk atostogos 😊

Šiandienos tolimiausias taškas – Sinarades kaimelis. Arūnos kelionių bloge skaičiau, kad pasakojama, jog kaimas buvo pastatytas taip aukštai, kad jo negalėtų užpulti piratai iš jūros. Pasistatę mašiniuką aikštelėje lengvu žingsniu tiesiog klaidžiojome po gatveles, kiemelius. Po klaidžiojimų ir nualinti karščio prisėdame tavernoje Archontariki. Ragaujame musaka, sofrito.

Toliau važiuojame link Kaizerio sosto (Kaiser William II Observatory), esančio Pelekas kaimelyje. Nuo „sosto“ sala nugula kaip ant delno. Pašmirinėjame ir pačiame Pelekas kaimelyje, pabendraujame su vietiniais ir net tenka pagelbėti įstrigusioms spūstyje mašinoms, nes gatvelės tokios siauros, kad baisu nubraukti šonus. Po dienos karščio nusipelnėme maudynių. Bet ne taip paprasta rasti kelią iki paplūdimio. Šiaip ne taip, kažkokiais brūzgynais ir takais pagaliau nusileidžiame į minkšto smėliuko pliažiuką. Pagaliau. Ne veltui parduotuvėlėje vietinis sakė, kad jų paplūdimys tikrai geras. Bet gal kas man kada paaiškins kaip iki ten normaliai nusigaut :D Karščio ir nuovargio išvarginti sėdame į mašiniuką ir bandome skrieti namo. Deja, ne viskas taip gerai klostosi… Mano sveikata sušlubuoja ir turime daryti stopus ☹ Vos ne vos grįžtame namo ir šiaip ne taip pasiekiu lovą… Šiandien mano diena baigėsi… Ojej kaip man buvo blogai… Taip ir nesupratau, ar čia karštis, ar čia nuovargis, ar musaka, ar užsupo, ar viskas viename…

3 diena
Rytas prasideda ten pat, tik labai atsargiai žiūriu į maistą… Šiandien pasirenkame artimesnę kryptį – Afionas kaimelį, kurį garsina - Porto Timoni paplūdimys. Automobilį šiaip ne taip pasistatatome pakelėje ir siaura gatve kylame į miestelio į viršų. Bandome ieškoti nuorodų į Porto Timoni (past. vėliau kaip supratau ir kai kalbėjausi su mama, kuri jau čia buvusi, yra ne vienas kelias iki šio objekto). Prasukome pro alyvmedžio dirbinių krautuvėlę ir keliaujame kur veda nuojauta. Keliukas akmenuotas ir vedantis nuo kalno, tad su kokiom “šliopkėm” eiti nelabai patogu. Karštis svilino bele kaip, gerai, kad buvo gražių stop’ų. Ėjome gan ilgai, kol priėjome foto vietelę, iš kurios geriausiai atsiveria vaizdas į Porto Timoni beach. Tenka pastovėti eilutėje, kad prieiti prie krašto ir pasigrožėti, įsiamžinti. Toliau žemyn nebepasiryžome leistis, nes ir taip karštis jau talžė smegenis, o dar mintis, kad grįžti reikės kopiant į kalną.... brrr.... Taigi užteko mums ir tiek. Bordiniais žandukais grįžę į miestelį, prisėdame atsigaivinti vietinėje tavernoje. Kadangi šian sveikata šiek tiek silpnesnė ir karštis padarė savo, nusprendžiame grįžti į savo kurortą - Arillas. Stojame pietauti šeimos tavernoje Athina. Virtuvėje sukasi mama, dukra priima mūsų užsakymą. Ragaujame graikiškas salotas, sriubą bei šviežią žuvį. Bepietaujant sulėkė didelė, triukšminga vyrukų kompanija, kuriai nešė žuvį iš virtuvės ir rodė, ar tiks tokia😊 Mergina nesitikėjo ramią popietę, tokio antplūdžio, tad mūsų atsiprašinėjo, kad tiek daug triukšmo nuo šios kompanijos. Mums tai nė motais, dar įdomiau 😊
Oras apniuko, tad laiką skiriame pasivaikščiojimui sava pakrante bei po savo kurorto parduotuvytes.

Pailsėję nusprendžiame, kad vakarienei eisime pėstute iki Agios Stefanos kurorto (20 min kelio). Kurortas jau šiek tiek intensyvesnis nei mūsiškis. Vakarienei pasirinkome restoraną Zorbas. Kolektyvas (3 vyrukai, vienas jau gan brandaus amžiaus) pasitinka linksmai ir energingai. Žmonių daug, vieta orientuota į turistus. Vakarienės metu ne tik sulaukėm tradicinių patiekalų, bet ir šou (padavėjai šoka graikų šokius, atlieka ugnies šou ir pan.). Visai smagiai praleidome laiką ir žinoma apsivalgėme. Sutemus namo grįžome su žibintuvėliais.

4 diena

Pirmasis sustojimas mažame Doukades miestelyje, apsuptame kalnų. Išgirdus, kad artėja audra, neužsibūname ir judame į Paleokastricą. Tiesiu taikymu kylame iki Paleokstricos vienuolyno (past. Kai kurie kyla pėsčiomis, bet ten tikrai galima užvažiuoti, tiesiog reikia šiek tiek palūkuriuoti prie šviesoforo), bet deja, neapsižiūrėjome ir pataikome į pietų pertrauką, kuri trunka porą valandų. Nusiminę, pasukame keliukais prie vienuolyno pasigrožėti stačiomis pakrantėmis ir besidaužančiomis bangomis. Leidžiantis nuo vienuolyno atsiveria nuostabaus grožio pakrantė. Nors ir apniuko, bet susigundome stabtelti nusimaudyti. Dangus visai užsitraukė ir pradėjo lašnoti, kalnų papėdėje esančio miestelio Lakones net nematyti :o Visi tik aplinkui kalba apie audrą, tad darosi šiek tiek neramu... Tačiau lengvai palynojus ir besiruošiant mums palikti miestelį, išlindo saulė. Sukamės atgal ir grįžtame į vienuolyną, nes kaip tik po pertraukos atveria duris. Negi praleisime progą apsilankyti. Vienuolyne prašoma pridengti pečius ir kojas (jei aukščiau kelių nuogesnės). Klaidžiojant teritorijoje pasigrožime gėlėmis, pakrantėmis ir muziejumi.

Oras vis geryn, debesys pasitraukė, tad galime pakilti aukščiau iki Lakones kaimelio, nuo kurio atsiveria fantastiniai vaizdai. Pasivaikštome siauromis gatvelėmis, tarp senų venecijietiško stiliaus namų

bei prisėdame atsigaivinti ir pasigrožėti vaizdais iš Bakalokafenio - Michalas Kostas kavinukės.

Pakeliui stabtelime apžvalgos aikštelėje - Bella Vista Viewpoint.

Toliau važiuojame iki Angelokastro pilies, į kurią spėjame pakliūti iki uždarymo (nors matėme, kad žmonės eina ir po uždarymo). Įėjimas kaip ir mokamas, bet iš mūsų pinigų niekas neėmė. Užpuškavome iki viršaus (kalvos aukštis 609 m), nuo kurios atsiveria nuostabaus grožio panorama. Tai yra viena reikšmingiausių Bizantijos tvirtovių Graikijoje. Pirmoji pilis pastatyta, siekiant apsiginti nuo piratų ir venecijiečių. Dabar matoma pilis datuojama XVIII–XIX a. Neblogoje vietoje buvo įsikūrę :O

Po turiningos ir labai vaizdingos dienos grįžę į savo Arillas kurortą prisėdame vėl tavernoje Athina. Stalą nusiklojame burnoje tirpstančiais valgiais: kalmarų užkandėlė, sūrio užtepėlė, grill mixas dviems (kaimiškos dešrelės nerealios), namų vynas, graikiškas alus. Šiandien darbuojasi ir pats šeimininkas (tėtis), tad labai rūpestingai ir nuoširdžiai pabendrauja 😊 Gardžiuojantis nuostabiais valgiais, tolumoje matome žaibus, uhh... O viską vainikuoja naminis žmonos apelsinų pyragas.

Laikas namo. Ryt kraustomės kitur.

Kitos pasakojimo dalys:
Korfu (II dalis)

Korfu (III dalis)

Užsakant nakvynes per mano pasakojime pateiktas nuorodas, jūs prisidėsite prie mano kelionių tinklaraščio kūrimo, o jums tai nieko nekainuos.
AČIŪ :)

Deimantės kelionės - Korfu (I dalis)

Korfu (Corfu) - mini Europos Havajai (I dalis)

Kitos pasakojimo dalys: