Madridas - beieškant pavasarinės šilumos

Tue, 01 Mar 2022 18:59:00 +0000

Kadangi jau be galo spaudė troškimas vėl keliauti, pamatyti naujus kraštus, pasikalbinome tėvus, kad reikia kur nors išlėkti ankstėliau pasitikti pavasarį. Benaršydami kur čia nusigriebti bilietus, kažkaip visai nebuvome įtraukę į savo norų planus Ispanijos krypties. Iš Vilniaus neradome ko norėjome, pradėjome žiūrinėt kokie skrydžiai iš Kauno. Ogi žiūrim Madridas. Bandom? Bandom :) Skrydis po poros savaičių. PUIKU! Bilietai jau mūsų rankose, belieka susirasti nakvynę. Mama pasirūpina lankytinų objektų sąrašu, mano ir tėčio darbas pasidomėti vietine gastronomija bei maitinimo įstaigomis. :)

1 diena

Išvykimo dieną atkeliaujame į Kauno oro uostą (asmeniškai pirmą kartą skridau iš šio oro uosto), tad į jį gerokai per anksti atvykome. O bet tačiau jis toks mažuliukas, laukiamoji salė mikroskopinė, tad šiaip ne taip radę vietelę, įsitaisome ir laukiame savo skrydžio. Belaukiant laiką stengiamės praleisti produktyviai ir pasimokome pagrindinių ispaniškų frazių. :) Skrydis užtruko beveik 4 valandas, tad šiek tiek pabodo skristi, bet paskutinę valandą, bent vaizdai džiugino pro langą. :) Nusileidus, oro uoste šiek tiek pasimetėme į kurį galą reikia eiti pasiimti registruoto bagažo. Teko pagalbos paprašyti darbuotojo. Pagaliau praėjus labirintus išlindome į laukiamąją salę, kur mus pasitiko vairuotojas. Užsisakėme taxi iš booking (jau ne pirmą sykį naudojamės šia paslauga – labai patogu). Ramiai susisėdę į milžinišką mašiniuką, keliaujame link nakvynės vietos Huertos rajone iš kurio galima viską pasiekti pėstute. Atvykus į nakvynės vietą (Charming Huertas II nakvynės nuoroda), deja, tenka susidurti su nemalonumais. Pasirodo, nelabai mūsų laukė ☹ Tvarkytoja tvarkė butą, nieko apie mus nežinojo, angliškai nekalba visiškai. Teko aiškintis kas per situacija. Po ilgų pokalbių telefonu, prisėdame laiptinėje ant laiptų ir laukiame atsakingo asmens. Ši situacija nuotaikos nepakėlė, bet, pagaliau patekus į namus ir ramiai pasidėjus daiktus, galime pagaliau keliauti į miestą.

Tėtis visai šalia namų nužiūrėjo puikia vietą pavalgyti kavinę Las Brasas de Vulcano. Dar ankstoka vietiniams vakarieniaut, tai kavinė pustuštė. Įsitaisę ir peržvelgę meniu išsirenkame visus skirtingus patiekalus (juk taip įdomu visko paragauti). Ant stalo atkeliauja sangrija (kaip gi be jos), vermutas bei patiekalai: kiaulienos mentės kumpis su lyg briuselio kopūstų lapais, chorizo, virta bulve, paprika (Lacón a la gallega con patatas) (12 Eur), jaučio uodega (Rabo de Toro) (14,50 Eur), Grilled krevetės (9,50 Eur), Veršienos steikas (14 Eur). Maistas tiesiog tirpsta burnoje. Personalas superinis. O pabaigai dar pavaišina desertiniu likeriu. Šiltai atsisveikiname.

Kadangi pilvukai jau ramūs, galima užsukti į netoliese esančią maisto parduotuvę „Supermercados Dia“ nusipirkti pusryčiams produktų. Keliaujant su tėvais, tėtis visada tas, kuris aprūpina mus pusryčiais 😊Pagaliau ramiu žingsniu žengiame Madrido gatvėmis. Sekmadienio vakaras. Vakarėjant mieste didžiulis šurmulys, ypač C. de Carretas gatvėje leidžiantis link SOL aikštės. Po visų karantinų malonus šokas prasieiti tokioj žmonių masėj 😊 SOL aikštė kiaurą parą šurmuliuojanti vieta. Čia stovi kelios įžymybės: miesto simbolis – meška apsikabinusi žemuoginį medį, laikrodžio bokštas, Mariblankos statulos reprodukcija ir Karaliaus Karloso III skulptūra. Aikštė mums nepasirodė jauki, tad vingiuojame toliau, praeidami pro Saint Genesius bažnyčią. Užsukame pasmalsauti ir į vidų – atidaryta. Toliau vingiuojant, visai neplanuotai atsiduriame prie žymiosios kavinės Chocolateria San Gines, kuri atidaryta nuo 1894 m. Būtų nuodėmė čia neapsilankyti ir neparagauti churros su karštu šokoladu. Šiek tiek užtrunkame kol suprantame užsakymo sistemą :D Esmė - vakarais galima užsisakyti net trijose vietose, gaunate du čekius. Prisėdę prie staliuko, čekį su numeriu paduodate padavėjui, o jis atneša jūsų užsakymą. Gavę churros ir garuojantį šokoladą, puolame ragauti. OMG! Kaip skanu! Čepsime išsišiepę :D Bevalgydami jau kalbame, kad turėsime dar kartą čia sugrįžti. Ši vieta mėgstama ne tik turistų, bet pačių vietinių gyventojų (ir tikrai suprantame kodėl :D). Visai netoliese viena iš pagrindinių miesto aikščių - Plaza Mayor, žavinti architektūra bei kviečianti apsilankyti kavinėse. Viduryje stūkso karaliaus Filipo III skulptūra. Taip toliau ir vingiuojame vakarinėmis gatvėmis besigrožinti apšviestu miestu.

Nesusilaikome ir užsukame į guminukų pasaulį :D

O čia pat ir „Museo del Jamon” (yra ne vienas filialas). Tai ne muziejus, o galimybė prisėsti ir pavalgyti (žmonių pilna) arba galima tiesiog apsipirkti mėsyčių, dešrų, sūrių. Kainos labai maloniai nustebina.

Čia pat ir užeiga Capricho Diario Madrid, kur per langą pavarviname seilę. Aišku nei alkani mes, nei ką :D

Apsukę ratą atsiduriame visai netoli namų. Dar pasižvalgome po Plaza de Santa Ana, kurios pabaigoje gražusis ispaniškas teatras bei į jį žvelgianti Federico García Lorca skulptūra.

Šiai dienai užteks. Labanaktis.

2 diena

Nors naktį sunkiai miegojom, nes tai dainuojančios kompanijos, tai šiukšliavėžės naktimis tuština konteinerius. Tačiau kai už lango toks nuostabus rytas, su šypsenomis ir geru nusiteikimu sėdame prie tėčio paruošto pusryčių stalo. Ech, kaip gerą už lango matyti pavasarį ir lengvai apsirengus žengti saulėtomis Madrido gatvėmis. Gatvėse jau žydi medžiai, o pas mus Lietuvoje dar toli iki pavasario.

La Violeta parduotuvė (Pl. de Canalejas, 6) veikianti nuo 1915 m. (valdo jau trečioji šeimos karta) garsėja glazūruotomis cukrumi žibuoklėmis. Čia net karalius Alfonas XIII pirkdavo skanėstus savo žmonai karielienei Viktorijai Eugenijai. Tad ir mes įsigyjame cukruotųjų žibuoklių, juk negausi jų bet kur 😊

O kur bepasisuksi, aplink supa nuostabaus grožio pastatų fasadai.

Šią dieną nusprendėme šiek tiek užsukti į parduotuves, tad nusukome į garsiąją Gran VIA gatvę. Pati žymiausia gatvė, kuri driekiasi nuo Ispanijos aikštės (Plaza de Espana) iki Calle de Alcalá. Daugybė parduotuvių, restoranų ir barų.

Pats laikas pietums. Norėjome užsukti į Casa Toni, bet vietos nėra (kiek bandėme pakliūti vis be šansų), tad sukame link vakarykštės kavinės, bet užsukame pas kaimynus Taberna La Fragua de Vulcan. Pasirodo ji sujungta virtuve kartu su Las Brasas de Vulcano. Pats pietų metas, tad staliuką šiaip ne taip gauname, mažajame kamputyje. Ant mūsų stalo atkeliauja vėl sangrija, vermutas, Madrido stiliaus troškinys iš subproduktų (casera callos a la madrileña) (10 Eur), naminiai veršienos mėsos kukuliukai (Albondigas caseras de ternera) (11 Eur) - labai skanūs, kalnas jūros gėrybių (30 Eur).

Šiam vakarui planas apsilankyti nemokamai Prado muziejuje (nuo 18 iki 20 val.). Kol laiko turime, dar prisėdam pasidžiaugti saulyte ir kavute parkelyje Infantil Paseo del Prado, bei pasigrožime papūgomis, kurios čia šmirinėja kaip pas mus balandžiai. Atėjus laikui stojame į milžinišką eilę prie muziejaus, deja šiek tiek susifeilinus nebegauname nemokamų bilietų. Liūdesio vedami užeiname į priešais esančią saldumynų parduotuvę Turrones Vicens Prado. Tenka nemažai paragauti – vaišina vietoje. Tikrai skanu, bet ir kainos nemažos. Išsirinkę porą skanumynų, keliaujame toliau.

Plaza de las Cortes pašonėje deputatų rūmai su liūtais bei aikštės viduryje Servanteso skulptūra (jų Madride ne vienoje vietoje galima rasti).

Pasidėję skanumynus namuose, užsukame po namų langais esančią gėlių parduotuvę.

Sutemus toliau žengiame aukštyn iškėlę galvą Madrido gatvėmis.

Prasukame pro seniausią pasaulio restoraną Botin (veikia nuo 1725 m.), kuris net įtrauktas į Gineso rekordų knygą. Čia ne kartą lankėsi Hemigvėjus, na o dabar pakliūti tik su rezervacija. Smalsaujantiems, kaip atrodo restoranas iš vidaus, vitrinoje pateiktas restorano maketas.

Neplanuotai išnyrame prie Mercado de San Miguel turgaus. Tai neįprastas turgus, gurmaniškas, kuriame apstu mažų prekystalių su įvairiausiais tapais, jūros gėrybėmis, gėrimais ir pan. Vieta labai populiari, žmonių labai daug. Kainos taip pat nemažos. Bet mano vyras visad norėjo labai paragauti austrių ir čia pasitaikė puiki proga. Taip pat neatsispyrėme paragauti marinuotų daržovių vėrinuko bei sumuštinuko su sardinėmis. Gomurys tapo labai laimingas :D Labai skanus ir kokybiškas maistas.

Pakeliui konditerijoje El Riojano nusiperkame pyragėlį pepito (2,20 Eur).

Per atostogos nesinori dar keliaut namo, norisi išnaudoti galimybę pasėdėt lauke, tad bandome rasti laisvą staliuką (vakare didelis užimtumas). Prisėdame kavinėje Alhambra. Nors nesame alkani, bet prie gėrimų užsisakome tapų (tiekiami įvairiausiais būdais): Jamono kumpis su padažu ir duonele (6 Eur), Grilintos chorizo dešrelės su svoguniūkais bei duonele (4 Eur).

Kainos ir porcijos dydis labai nustebina, o kaip skanu. 😊 O dar aptarnaujantis vaikinukas tai šokio žingsneliu ateina, tai uždainuoja, tai pašnekina, bet užtat visi klientai aptarnauti ir laimingi 😊 Va čia tai atmosfera 😊

3 diena

Dar viena nuostabi saulėta diena. Šiandien nusimato dar šiltesnis oras – woohoo.

Frutos Secos Ortiz Sanz parduotuvės vitrinoje pavilioja kalnas bulvių traškučių. Tačiau ne tik tuo gera ši parduotuvėlė - gausybė skaniausių alyvuogių, pupelių, padažų, džiovintų vaisių saldainių ir kitokių gėrių. Galima įsipilti ir į savo tarą. Ir kainos nesikandžioja.

Badome surasti slaptąsias Del Corpus Christi vienuolyno (Plazuela del Conde de Miranda, 3) duris. Kam jos mums? Ogi nusipirkti vienuolių kepamų sausainių. Prie durų spaudžiame skambutį Monjas (vienuolės) ir atsiliepus, sakome „Tiene dulces hoy?“, atrakina – galime žengti vidun. Rodyklėmis vedami koridorių vingiais prieiname langelį su besisukančiu mechanizmu. Iš kabančio meniu išsirenkama kiek ir kokių norime sausainių. Dedame pinigus ant besisukančio langelio, o mums atkeliauja sausainiai.

Laimingi su sausainiais atklystame į Plaza de la Villa. Vienas geriausiai išlikusių Madrido istorinių paminklų, kuris yra istorinėje zonoje. Čia neištveriu ir paragauju sausainių. Mmmm.... tirpsta burnoje... (žinokit net parsivežus juos į Lietuvą išliko minkštučiai, skanučiai).

Toliau iš už kampo pasitinka Almudena katedra. Užsukus į vidų supranti, kodėl šios katedros statybos užtruko ne vieną šimtmetį. Vidus pribloškia savo aukštais skliautais ir spalvotomis lubomis. Dar kažko panašaus neteko matyti.

Netoliese didžiausi Europos Madrido karališkieji rūmai, kuriuose apie 2800 kambarių. Esant geram orui nesusiviliojam lįsti į rūmų vidų.

Tarp šių didingų objektų plyti Plaza de La Armeria Del, nuo kurios atsiveria panoraminis vaizdas. Palikę įstabiuosius statinius pasiekiame Ispanijos aikštę (jos aplinka man kažkodėl priminė Vašingtoną, gal dėl aplinkinių pastatų), kurios centre puikuojasi rašytojo Migelis Servantesas skulptūra, saugoma žymiausių jo veikėjų Don Kichoto ir Sančo Pansa.

Pats metas pasistiprinti. Vedami navigacijos (pasižymėjus esu vietelę), lendame kažkokiomis atokiomis gatvelėmis, kuriomis įprastai tikrai nenusuktume ir vos nepraeidami šiaip ne taip įžiūrime užeigos pavadinimą Selva (Pl. de los Mostenses, 7). Tai siaura, vietinių užeiga, kur galima gauti dienos pietus. Pradžioje šiek tiek nejauku, nes akivaizdžiai išsiskiri, kad esi turistas. Bet vietiniams nė motais, jie garsiai juokiasi, šneka, pietauja. Dienos meniu kiekvieną dieną skiriasi ir už 12 Eur tau priklauso pasirinktinai 2 patiekalai, duona, vynas (ar vanduo), desertas. Kadangi mes 4-se, tai užsisakome viską iš meniu 😊 Meniu tik ispaniškai, bet padavėjas nuoširdžiai mums bando viską paaiškinti. Mums jau čia patinka :D Atkeliauja vyno butelis ir po truputį patiekalai. Kaip viską įdomu paragauti ir kaip viskas skanu. Nauji skoniai! Belaukiant deserto, vyras užsimano kavos. Paprašius kavos, sako tada kava arba desertas. Nagi nenuliūsime, jei gausime tik 3 desertus. Bet atėjus laikui desertui, gauna ir kavos, ir deserto, o kava net neįtraukiama į čekį 😊

Laimingi ir sotūs, pėdiname toliau besigrožėdami Madrido architektūriniais „tortukais“.

Netoliese Egiptiečių dievų Debod šventykla (pradėta statyti II a. pr. Kr.) , atkeliavusi iš Nilo slėnio, kai grėsė pavojus jos išlikimui.

O pati šventykla yra Montana parke, iš kurio atsiveria nuostabi panorama į Karališkuosius rūmus. Saulutė taip maloniai šildo, žmonės išsiilgę šilumėlės, jau džiaugiasi parko malonumais, o čia pat nuostabiu balsu atliekamos bossa nova dainos. Sustojame ir mes pasimėgauti šia nuostabia akimirka.

Laikui bėgant, taip nesinori palikti šios vietos, bet tenka judėti toliau.

Vakarėjant kojos vėl atveda iki kavinės Chocolateria San Gines, kur dar kartą pasimėgaujame churros su karštu šokoladu.

Nusprendžiame apsilankyti maisto prekių parduotuvėje ir pasiieškoti lauktuvių. O tėtis suvilioja šį vakarą grįžti namo ir išsivirti namuose krevečių. Gaila, kad užsirezervavau tiek mažai krevečių... :D

4 diena

Nauja diena, naujos kryptis. Oras nuostabiai saulėtas, tik vėjuotas.

Cibelės aikštė, kurios viduryje stūkso nuostabus fontanas. Aikštę apsupa Linarės rūmai, Ispanijos bankas (kurio rūsiuose saugomi didžiuliai šalies turtai) bei Cibelės rūmai. Mums dar miesto panoramų negana, tad perkame bilietus ir kylame į Cibelės rūmų bokštą (kaina 3 Eur). Tolumoje matosi kalnai, miesto pastatai ir po kojomis netylantis miesto šurmulys. Viduje taip pat verta pašmirinėti ir pasigrožėti.

Šiandien ankstyvi pietus. Grįžtame į patikrintą Las Brasas de Vulcano. Kažkas susigundo ispaniškais dienos pietumis (15 Eur): paelija su jūros gėrybėmis (porcija vos ne dviems :D), kepta mėsa su garnyru ir desertas pudingas, gėrimas, kitų pasirinkimai: mėsos-pupelių sriuba/troškinys fabada asturiana (9,5 Eur), įvarių mėsų, avinžirnių, kitokių gėrių patiekalas (gran cocido madrileno, 14,50 Eur), kažkas kartoja naminius veršienos mėsos kukuliukus (Albondigas caseras de ternera, 11 Eur). Nors desertas priklauso tik asmeniui, kuris užsisakė dienos pietus, bet esame dar pavaišinti vienu dideliu pudingo šmotu (kad visiems užtektų) ir žinoma likeriu.

Pilnut pilnutėliai vos pakylame nuo stalo ir judame link Retiro parko. Prie centrinių vartų pasigrožime Alkala miesto vartais, kurie kadaise buvo statomi kaip Triumfo arka. Karališkasis Retiro parkas, tai vienas didžiausių ir galimai gražiausias bei populiariausias parkas Madride. Parke gausu tvenkinių, viename iš jų galima net paplaukioti valtimis. Vietomis parke pasijunti, lyg nebūtum tokiam didžiuliame mieste. Šio parko įžymybė – Krištolo rūmai. Pasidairome parodoje.

Įsitaisome nuostabioje vietoje su vaizdu į Krištolo rūmus ir pasigardžiuojame ryte nusipirktomis gigantiškomis bandelėmis.

Beeinant parko alėja atsiduriame kitoje parko pusėje, kur žydi vyšnios bei mimozos. Išėję iš parko suprantame, kad atsidūrėme visai šalia Madrido Atocha geležinkelio stoties. Būtų nuodėmė į ją neužsukti, kadangi viduje tropinis sodas su atogrąžų augalais.

Vakarėjant pats laikas sukti link namų pusės rajonų.

Vakare vis nerandant tinkamos vietos be pasitikrinimų prisėdome Taberna La Tía Cebolla. Gavus šaldytą picą, supratome, kad reikėjo pasižiūrėti atsiliepimus :D Bet paragauju bulvių tortilijos bei vis planuotų keptų pipiriukų, kurie buvo labai skanūs.

Paskutinis vakaras, tad nusprendžiame dar ramiu žingsniu paklaidžioti šalia esančiomis gatvelėmis ir taip atsisveikinti su šiuo miestu, kuris mus labai maloniai nustebino ir papirko mūsų širdis.

5 diena

Iš ankstaus ryto dar subėgioju iki parduotuvės sūrių ir kitokių gardumynų lauktuvėms. Išvykimo dieną net dangus apniuko ir prakiūra lietumi. Gerai, kad esame užsirezervavę taxi (vėl per bookingą), kuris mus pristato į oro uostą. Na ką, tuoj kelsime sparnus.

Ačiū, ponaiti Madridai, tu tikrai labai žavingas.

Užsakant nakvynes per mano pasakojime pateiktas booking nuorodas, jūs prisidėsite prie mano kelionių tinklaraščio kūrimo, o jums tai nieko papildomai nekainuos. AČIŪ :)

Deimantės kelionės - Madridas

Madridas - beieškant pavasarinės šilumos