Estija: Tartu (I dalis)

Sun, 25 Jul 2021 17:04:00 +0000

Kai tokie sudėtingi metai, negali žinoti kas tavęs laukia. Iš pat pradžių galvojome, kad vasaros atostogas praleisime Lietuvoje. Tačiau vis artėjant atostogų metui, pradėjau sukti galvą, o gal vis dėl to dalį atostogų praleisti pas braliukus. O galų galiausiai likus porai savaičių iki atostogų apvertėm aukštyn kojom savo planus ir nusprendėm, kodėl gi nenuvažiuoti iki Estijos :) Prasidėjo intensyvus ruošimasis kelionei (dėliojau nakvynes vietas, lankytinus objektus ir pan.). Op op ir atėjo išvykimo diena, kai susikrovę daiktus pajudėjome link Latvijos sienos.

1 diena

Šiandienos tikslas pasiekti Tartu (Estija) miestą, kuriame apsistosime trims naktims. Važiuojant link Tartu šiek tiek nusukome į šoną ir trumpam stabtelėjome Siguldoj (Sigulda) (Latvijoj) papietauti. Iš anksto buvau nusižiūrėjus Katinų kavinę (Kaķu Māja) (ir visai neprašovėme). Tai savitarnos kavinė, kurioje galima gauti skanaus ir nebrangaus maisto.

Kol aš žvalgiausi po kavinę ir gaudžiau smagias atributikas su katinukais (užfiksavau tik dirbtinius, tikrasis kažkur vaikštinėjo po savo teritoriją :D), vyrelis smagiai šnektelėjo su maloniomis darbuotojomis. Čia pat iš pagrindinės salės yra durelės, už kurių įsikūręs konditerijos skyrius. Nesusilaikau nenusipirkus pyragėlio su katinuko formos sausainėliu. Desertai nelabai sužavėjo, kadangi laaaabai saldūs ir visi beveik vienodo skonio (visur naudojamas pagrindas karamelizuotas saldintas sutirštintas pienas).

Prieš atvykstant į Katinų kavinę ir besukiojant ratus mieste, užmatėme už didžių vartų parką ir stūksančią naująją pilaitę (Siguldas Jaunā pils). Sočiai pavalgius nuskuodėme dar pasmalsauti, kas ten per gražuolė stūkso. Daug Laiko neturėjome, tačiau spėjome pasigrožėti parku bei naująja pilaite bei iš tolėliau senąja Livonijos ordino pilimi (Castle Of The Livonian Order In Sigulda).
Pastebėjome, kad Siguldos mieste yra ne viena pilis (Krimulda Castle, Turaida castle), urvai, apžvalgos aikštelės, kalvos ir daug kitų lankomų gamtos ir ne tik objektų, tad pasižymėjau ateičiai, kad tikrai čia verta sugrįžti, o ir visai netoli nuo Lietuvėlės.

Sočiais pilvukais riedėjome toliau keliuku link Tartu, Estijoje. Į savo nakvynes vietą atvykome jau vakarop (Filosoofi 1 Studio Apartments, nakvynės kaina dviem žmonėms 35,70 Eur). Apartamentai faini, tvarkingai įrengti, kodinis įėjimas (bekontaktis).

Automobilį galima laikyti vidiniame kieme. Tačiau atvykus turėjome šiek tiek nesklandumų dėl kambario. Ore tvyroje labai keistas kvapas (past. pasirodė itin kenksmingas, plius čia senieji gamyklų, loftų pastatai. Nors kiek skaičiau atsiliepimus, nei vienas nebuvo užsiminęs apie kvapą), tad bandėm susisiekti su šeimininkais, kad pakeistų kambarį. Pasisekė, kad buvo laisvų kambarių kitame pastato gale, nes ten keistasis kvapas buvo žymiai mažesnis. Pagaliau išsprendę nesklandumus su kambariu, išjudėjome link centro (pėstute 15-20 min.).

Atėjus į senamiestį iš karto nukulniavome į Rotušės aikštę (Tartu Town Hall), kuri yra trapecijos formos centrinė Tartu aikštė, apsupta klasikinių pastatų. Dabartinė rotušė yra trečiasis pastatas, kuris buvo pastatytas toje vietoje. XVIII amžiuje aikštė buvo svarbiausio miesto turgaus - der Grosse Markt arba Didžiojo turgaus vieta. Šioje aikštėje pasitinka nuostabiai jaukus ir mielas miesto fontanas „Besibučiuojantys studentai“ (pastatytas 1998 m.). (Nežinau net kodėl, bet jis mane papirko :) Galvojau, įdomu, kiek prie šio fontano įvykę pasimatymų, meilės prisipažinimų, sužadėtuvių :))

Rotušės aikštė prie pat upės, tad neįmanoma nepastebėti nedidelio pėsčiųjų Arkos tiltelio (Kaarsild). Jis pastatytas 1957–1959 m. vietoj buvusio Kivisildo tilto. Prieš baigiant statyti tiltą, šeštajame dešimtmetyje žmonės per upę buvo reguliariai plukdomi ilga irkline valtimi. Tiltas atnaujintas 2017 m. Šalia tilto yra ir Kivisildo tilto, kuris buvo sunaikintas Antrajame pasauliniame kare, maketas. Tai pirmasis akmeninis tiltas, pastatytas Baltijos šalyse XVIII amžiuje su dviem triumfo arkomis ir pakeliama vidurine atkarpa. Dedikuotas Rusijos imperatorei Jekaterinai II, jis atidarytas eismui 1784 m.

Perėjus tiltą atsiduriame Ülejõe parkelyje, kuriame 2018 m. atidaryta Lydia Koidula ir jos tėvo Johano Voldemaro Jannseno memorialinė aikštė. 1863 m. jų šeima persikėlė į Tartu, kur tėvas ir dukra leido Estijos laikraštį, įkūrė teatro trupę. Abu buvo estų tautinio judėjimo propaguotojai ir estų kalbos kultūros puoselėtojai.

Palei upę yra gražiai sutvarkyta pakrantė su kavinukėmis, tad nusileidžiame ja prasieiti. Ėjome ėjome, kol pasidarė nelabai jauku, pasikeitė aplinkinių kontingentas, tačiau pamačius, kad čia pat autobusų stotis bei turgaus rajonas, supratome kodėl čia taip aplinka pasikeitė :D Šioje miesto dalyje galima prasieiti Turusild pėsčiųjų tiltą, kurio viršūnėje puikuojasi vėtrungė - laivelis bei nuo šio tilto puikiai atsiveria vaizdas į neįprastą statinį – namą/bokštą SRAIGĘ.

Grįždami į centrą prasukome pro Tartu turgų (Tartu Turuhoone), pasitikriname darbo laiką bei pasilabiname su turgaus bronzine kiaule (Skulptuur "Siga").

Vakarėjant grįžus į Rotušės aikštę išgirstame sklindančią varpelių muziką iš bokšto (varpeliai skamba kiekvieną dieną 9:00, 12:00, 15:00, 18:00 ir 21:00 val.). Jau gerokai prisivaikščiojom ir po visos dienos važiavimo atėjo pats laikas prisėsti kokiame kabakėlyje. Po paieškų internete ir įvertinus situaciją, gyvai prisėdame gana užkištame bare Pahad Poisid. Aptarnavimas buvo labai lėtas, bet mes niekur neskubėjome, o ilsinome kojeles ir mėgavomės labai šiltu savo pirmuoju atostogų vakaru. Užsisakėme paragauti estiško alaus (beje Estijoje tikrai gaminama nemažai alaus rūšių) (alaus kaina 4,10 Eur) bei užkandėlių (kaina po 4,90 Eur).

Sutemus dar pasigrožėjome apšviesta krantine,

Rotušės aikšte bei įsiamžinau prie National Geographic geltonojo lango. Laikas vilkti kojeles namo.

2 diena

Šią dieną buvome susiplanavę apsilankyti AHHA muziejuje (AHHAA Science Centre, Sadama 1, Tartu). Teko, kažkada Lietuvoje matyti AHHA atstovus (kokių fainų dalykėlių buvo atsivežę), varčiau lankstinukus bei girdėjau daug gerų atsiliepimų. Tad mes kartu su vaikų būriu stojom į eilę :D Iškart pasakysiu: šis muziejus tinka tiek vaikam, tiek suaugusiems. :) Visiems labai įdomu viską išbandyti, pačiupinti, pamaigyti ir t.t. :D

Stoję į eilutę laukėme kol galėsime įsigyti bilietus. Perkant bilietą buvo pasiūlytą įsigyti ir apsilankymą planetariume, bet šio dalykėlio mes atsisakėme (nežinau gal blogai padarėme, o gal ir ne :D). Beje, bilietas (apyrankė) galioja visą dieną, tad galite išeiti ir grįžti kiek norėsite tą dieną (kaina 15 Eur.). Gavę apyrankes pradėjome savo naująsias patirtis. Čia turbūt neįmanoma nupasakoti kiek ten visko yra (optinės iliuzijos, veidrodžių labirintai, dviračiu važiavimas ant lyno, pamatai kaip formuojasi debesys, uraganai, pajunti žemės drebėjimą ir daug daug dar visko). Nenupasakojama, tiesiog reikia pačiam patirti.

Po gero pusdienio muziejuje (su vaikais turbūt visą dieną galima ten būti, nes jiems dar daugiau visko pritaikyta) pilvai jau groja maršus. O juk taip norisi paragauti vietinio maisto, tad pėdiname link kavinės Püssirohukelder (Gunpowder Cellar of Tartu, esančios šalia Toomemägi šlaito. Kadangi lauke vasara, tad prisėdome po skėčiais. Tačiau smalsumas veda už nosies užsukti į vidų, kadangi šis restoranas iki 1809 m. buvo naudojamas kaip parako rūsys. Jis buvo pastatytas 1767 m. griovyje, kuris atskyrė vyskupų pilį nuo priekinės tvirtovės. Rūsys buvo pastatytas naudojant plytas iš viduramžių Šv. Marijos bažnyčios griuvėsių ir vyskupų pilies sienų. Aukštos lubos yra unikaliausias šios kavinės bruožas. Įdomūs faktai, kad ši vieta taip pat priklausė Tartu universiteto Matematikos ir fizikos fakultetui, kuris rūsį pradėjo naudoti 1896 m. žemės drebėjimams ir magnetiniams reiškiniams tirti. Uhhh, vidus tikrai atrodo įspūdingai :)

Taip pat galima įsigyti suvenyrų.

Užsisakome iš meniu puslapio, kuriame randame žodelį „tradiciniai patiekalai“. Patys iki galo nesuprasdami kažką užsisakome, bet taip tik įdomiau :) Ant mūsų stalo atkeliauja Estiškas bulvių košės patiekalas su rūkyta mėsa ir keptu svogūnu duonos dubenyje (kaina 9 Eur.) Toks didingas patiekalas :D

Kitas patiekalas: pjaustytos dešrelės, bulvės ir kiaušiniai (Barchelors stir fry, kaina 10€).

Maistas paprastas, bet skanus :)

Gan stipriai pasistiprinusi leidžiamės toliau tyrinėti Tartu senamiesčio gatveles.

Senamiestyje tikrai neįmanoma nepastebėti Von Bocko namo (1780 m.). Tartu universitetas nusipirko pastatą 1839 m. ir iki šiol jam priklauso. Ankstesniais laikais čia buvo įsikūrusi Tartu universiteto klinika, veterinarijos mokykla, Estijos draugijos bibliotekos namai. Namas buvo atnaujintas 2007 m. ir ant jo sienos dabar puikuojasi sieninė tapyba, kurioje pavaizduotas pagrindinis Tartu universiteto pastatas, dabartiniai dėstytojai, legendiniai Tartu universiteto profesoriai bei Alaro Madissono nuotraukų paroda.

Šalia pagrindiniai Tartu universiteto rūmai (pastatyti 1804–1809 m.). Visi svarbiausi universiteto gyvenimo įvykiai švenčiami šių rūmų didžiojoje salėje. Dėl geros salės akustikos ji tapo populiaria koncertų ir konferencijų vieta.

Bevingiuojant dar nematytomis gatvelėmis

pakeliui stabtelėjome prie Šv. Jono bažnyčios (Jaani kirik). Tai viena seniausių Estijoje XIV a. unikali plytinės gotikos bažnyčia. Ji buvo smarkiai apgriauta per Antrąjį pasaulinį karą, bet vėliau atstatyta. Skaičiau, jog iki sugriovimo bažnyčią puošė per 1000 terakotos statulų, jų amžius siekia beveik 700 metų. 1999 m. bažnyčia gavo naują smailę ir du naujus bronzinius varpus, pavadintus Petro (Peetrus) ir Pauliaus (Paulus) vardais. Taip pat yra galimybė apsilankyti bažnyčios varpinėje, kuri siekia 30 metrų.

Paminklas legendiniam Estijos valstybės veikėjui ir žurnalistui Jaanui Tõnissonui.

Norint deserto, būtina užsukti į Wernerio kavinę (Cafe-restaurant Werner Ülikooli 11, Tartu). Per pastaruosius 120 metų šią kavinę pamėgo ir dažnai lankydavosi muzikantai, menininkai, aktoriai, rašytojais, dėstytojai (kaip man patinka kavinukės su istorija). Tad užsisakę tortukų ir kavos, įsitaisome jaukiame, mažame kiemelyje, kur tyliai groja rami muzika, lankytojai šnekučiuojasi, kas iš jų skaito knygą, kas laukia draugų. O mūsų gomuriu nuslysta NUOSTABAUS skonio pyragai ir kava. Mmmmmm..... Mes dar čia grįšim.

Apsisaldinę toliau žengiame Tartu gatvėmis besižvalgydama į šalis. Kylant į Toome kalvą (Toomemägi) neįmanoma nepastebėti Angelo tilto (Inglisild), kuris buvo pastatytas 1838 m. Ant tilto galima pastebėti užrašą „otium reficit vires“ (poilsis atkuria jėgas). Su šiuo tiltu siejamos kelios legendos, pavyzdžiui, sakoma, kad sulaikius kvėpavimą perbėgus tiltą išsipildys tavo noras :) Nebėgau, tad negaliu patvirtinti. Gal kas pabandysit :)

Žingsniuojant parku nukeliaujam iki Tartu universiteto muziejaus bei katedros griuvėsių. Kaip tik vakaras ir saulei besileidžiant griuvėsių raudona spalva, dar labiau išryškėja, o jų dydis atima amą. WOW! Labai labai įspūdinga :O

Tartu katedra, tai vienintelė viduramžių bažnyčia su dviem bokštais Estijoje. Bažnyčia pradėta statyti XIII amžiuje, o pilnai baigta statyti XVI amžiaus pradžioje. Smailės buvo paskutiniai užbaigti dalykai. Bažnyčia buvo sugriauta Livonijos kare ir nuo to laiko nebeveikė kaip bažnyčia. Katedros griuvėsiai yra vienas ryškiausių mūrinės gotikos pastatų pavyzdžių Senojoje Livonijoje. Jame veikia Tartu universiteto muziejus, supažindinantis su mokslo istorija ir universitetiniu išsilavinimu (planas apsilankyti kitą dieną).

Grįžtant link Rotušės prasieiname pro kalvotąjį Pirogovi parką (Pavadintas Tartu universiteto profesoriaus vardu). Ten renkasi miesto jaunimėlis, tad nenustebkite, kad girdisi daug triukšmo, skamba butelaičiai ir galima pajusti neįprastus kvapus. Padarėm išvadą, kad čia užmerktomis akimis leidžiama jaunimėliui lėbauti... bent vienoje vietoje ir kaip ir niekam netrukdo :D

Grįžus į senamiestį toliau ieškome miesto įžymybių.

Pasviręs Tartu namas, kurį žmonės dar vadina Tartu Pizos bokštu (pastatytas 1793 m., šalia viduramžių miesto sienos). Namo pusė, nukreipta į upę, remiasi senąja miesto siena, o kita - į stulpus. Dėl šios priežasties namas pasviręs į šoną. Name veikia nuolatinė Tartu meno muziejaus Estijos meno paroda. Įdomus faktas, kad namas taip pat vadinamas Barclay namais, nes jame gyveno princesė Barclay, kuri pastatą įsigijo 1819 m. po savo vyro Barclay de Tolly mirties. Nuo 1879 m. ilgą laiką veikė vaistinė.

Šalia šio pastato sienos prisišliejusi skulptūra „Valstietės“, dvelkianti kartų skirtumais.

Iš Rotušės aikštės nusukame į Küüni gatvelę, pakeliui užsukame į Kalev firminę parduotuvę bei atsiduriame parke Keskpark, kuriame randame skulptūrą „Tėvas ir sūnus“, kuri simbolizuoja skirtingų kartų santykius, kai vaikai vis labiau auga atskirai nuo tėvų. Kūrinys vaizduoja patį skulptorių (Ülo Õun) ir jo sūnų Kristjaną, kai sūnui buvo pusantrų metukų.

Judant į namų pusę stabtelime prie Oscar Wilde ir Estijos rašytojo Eduard Vilde skultptūros. O nusukus į šoninę gatvelę atrandame dar vieną didelę sienos tapybą.

Grįžtant tuo pačiu keliuku namo, vis praeiname Tartu universiteto bibliotekos fontaną bei paminklą Juriui Lotmanui (Ilgametis Tartu universiteto profesorius buvo vienas ryškiausių XX amžiaus Tartu mokslininkų), susidedantį iš vamzdžių, vandens ir šviesos.

3 diena

Pastebime, kad visai šalia pat mūsų namų didinga Šv. Pauliaus bažnyčia, kuri Estijoje yra vienintelė art nouveau stiliaus, taip pat viena iškiliausių dvidešimtojo amžiaus sakralinių pastatų Estijoje. Rašoma, kad galima aplankyti bokštą (102,9 m.) , kurio apžvalgos aikštelė – maždaug 30 metrų nuo žemės (87,02 metro virš jūros lygio). Smailėje galite pamatyti du plieninius bažnyčios varpus, kurie pirmą kartą skambėjo 1923 m. Kūčių vakarą. Užsukę į šią bažnyčia, pastebime jos paprastumą ir kuklumą.

Kitas mūsų šiandienos tikslas – Tartu universiteto muziejus ir jo ekspozicijos. Nuvingiuojame kitomis miesto gatvelėmis nei įprastai ir stebime miesto akcentus.

Mažasis Tartu Vanemuine teatras art nouveau stiliaus (pastatytas 1914–1918 m.).

Atvykus į muziejų maloniai pasitiko darbuotojai, kur įsigijome bilietus ne tik ekspozicijai, bet ir pakilimui ant katedros stogo (uuuu :)) (kaina 7 Eur.). Pasiėmėme audio gidą (dabar berašydama atradau muziejaus puslapyje, kad galima užsisakyti ekskursijas net lietuvių kalba). Šiame muziejuje yra senasis liftas, kuris yra atrestauruotas ir veikiantis. Stoja, kas antrame aukšte.

Pirmajame aukšte laukia ištaigingai atrodo baltoji salė.

Toliau kopiant laiptais (laukia 7 aukštai) vis patenki į naujas erdves. Mane šarmingai pakerėjo apdovanojimų salė.

O ilgiausiai užtrukome šioje salėje, kurioje laukė visokių smagių dalykėlių :) Mažos studentų kambarių miniatiūros (matai kaip bėgant laikui keitėsi kambariai) paslėptos knygų lentynose.

Slaptos durelės į skaitymo erdves.

Neišsigąskite, jei išgirsite kažką kosėjant, dejuojant ir garsiai vaikštant, tai atgyjantys paveikslai :)

Tai ekspozicijų salė, kurioje reikia ieškoti ir atkreipti dėmesį į įvairiausias smulkmenas.

Paskutiniame aukšte laukia išprotėjusio mokslininko kambarys, kuris labiau orientuotas į mažuosius lankytojus.

Maloniai pasivaikščioję po muziejų keliaujame į lauką ir judame link laiptų, kurie veda aukštyn į atrodančiais pavojingai atrodančius griuvėsius.

Tikrai verta aplankyt :)

Dar pasivaikščioję po parką nukulniuojame prie netoliese esančio Velnio tilto (retas XX amžiaus pradžios betoninio tilto pavyzdys). Jis papildo Angelo tiltą ir yra vienas iš ne tik Toomemägi kalno, bet ir Tartu simbolių.

Pats laikas būtų pasistiprinti. Visai netradiciškai nukeliaujame į vokiečių kavinę - Restaurant München :) Ir tikrai nepasigailėjome :)

Tafelspitz (ilgai ruošta jautiena) (11 Eur). Labai patiko baltųjų dešrelių ir brezelio pateikimas :)

Ramiais pilvukais toliau keliaujame Tartu senamiesčio gatvelėmis. Kaip tik mums besilankant Tartu vyko kažkokios šventinės dienos ir lygiagrečioje gatvėje prie upės buvo daug visokių pramogų vaikams, pasisėdėjimo vietų ir pan. Pakeliui vyrelis dar užsuko į desertinę Tartu Pihlaka kohvik ir pasiėmė pasmaližiavimui eklerą. Buvo karšta diena, tad nusprendėme įsitaisyti gultuose prie upės ir tiesiog ramiai pasėdėti ir pailsėti pavėsyje gaudant bent šiek tiek atvėsinančius vėjo gūsius ir stebint aplinkinius.

Net neįsivaizduoju kiek laiko mes tiesiog pratįsojome. Ai, bet juk tam atostogos ir yra :D

Kadangi tai paskutinė diena Tartu nusprendžiame dienos deserto grįžti į prieš tai minėtą jaukiąją Wernerio kavinę (Cafe-restaurant Werner) ir niekur neskubant pasimėgauti desertais (kaina 2,95-3,25 Eur) bei kavyte (3,20 Eur). Žinoma, mano vyrelis užsimanė prie to paties išbandyti estišką bulvių mišrainę (man toks tarpinis variantas tarp vokiečių bulvių mišrainės bei mūsų baltos mišrainės) (kaina 2,50 Eur) bei kažkokį sūrų pončiką (Kaina 2,20 Eur).

Dienai judant vakarop nusprendžiame tiesiog dar pasėdėti ant savo mylimo suolelio (susiradome tokį per porą dienų) prie fontano Rotušės aikštėje ir tiesiog pabūti šia akimirka čia :)

Dangus pradėjo niauktis, tad dar norėjau paskutinę akimirką įsiamžinti prie mielojo fontano ir kaip surežisuotai pradėjo lašeliai kristi iš dangaus, kaip tiems besibučiuojanties studentams fontane. Kadangi iki namų dar nemažas gabaliukas, tenka slėptis po stogais, nes lietus įsismarkavo. Šiek tiek aprimus įjungiam pavarą ir skuodžiam link namų, nes reikia dar susikrauti mantas prieš rytojaus išvykimą. Jau visai į vakarą ilsintis savo apartamentuose, benaršant internete, pastebiu, kad buvau pasižymėjusi dar vieną vietą Tartu mieste, kuri pasirodo yra visiškai čia pat mūsų namų. Tai senose gamyklose įsikūrusi parduotuvių, menininkų ir kavinių erdvė – Aparaaditehas. Nusprendžiame, kad davai dar nuvarome ten pasižiūrėt, juk eiti tai gal tik porą minutėlių. Išlekiant per savo vidinį kiemą dar įamžinu gatvės meno kūrinius. Ir mes jau čia.

Pasižvalgę kas per vietos, pašniukštinėję meniu, nusprendžiame prisėsti Kolm Tilli kavinėje ir išgerti po kokteilį taip užbaigiant savo išvyką Tartu mieste. Šios kavinės kolektyvas kažkoks kosminis - tokių fainų, paslaugių, besišypsančių ir energija betrykštančių darbuotojų reiktų su žiburiu paieškoti. Visomis įmanomomis kalbomis bandėme kartu išsianalizuoti meniu ir paklausę rekomendacijų išsirinkome koktelius (nemažai jų non alko) ir žinoma dar susigundėme užkąsti (matai dar šian mažai valgėm :D) bao.

Niu jau dabar tikrai viskas. Šiai dienai užteks :D Ryt laukia nauji nuotykiai. Einam miegoti :D

Kitos pasakojimo dalys:

Estija (II dalis)

Estija (III dalis)

Užsakant nakvynes per mano pasakojime pateiktas nuorodas, jūs prisidėsite prie mano kelionių tinklaraščio kūrimo, o jums tai nieko nekainuos.
Ačiū :)

Deimantės kelionės - Estija (I dalis)

Estija: Tartu (I dalis)

Kitos pasakojimo dalys: